Nukrapštęs senovinio rūsio sienas, išvirė viduramžišką alų

Krokuvos akademikas ir alaus entuziastas, naudodamas senovines nuosėdas, surinktas nuo rūsio sienų, atkūrė viduramžišką baltąjį alų.

 Krokuvos akademikas ir alaus entuziastas, naudodamas senovines nuosėdas, surinktas nuo rūsio sienų, atkūrė viduramžišką baltąjį alų.<br> 123rf nuotr.
 Krokuvos akademikas ir alaus entuziastas, naudodamas senovines nuosėdas, surinktas nuo rūsio sienų, atkūrė viduramžišką baltąjį alų.<br> 123rf nuotr.
 Archeologas, istorikas ir sertifikuotas alaus mėgėjas (angl. beerophile) Sławomiras Dryja iš Krokuvos popiežiškojo Jono Pauliaus II universiteto nusprendė atgaivinti istorinį alų tada, kai atrado tik dalį originalaus recepto.<br> Kalbar/TFN nuotr.
 Archeologas, istorikas ir sertifikuotas alaus mėgėjas (angl. beerophile) Sławomiras Dryja iš Krokuvos popiežiškojo Jono Pauliaus II universiteto nusprendė atgaivinti istorinį alų tada, kai atrado tik dalį originalaus recepto.<br> Kalbar/TFN nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 16, 2021, 9:50 AM

Archeologas, istorikas ir sertifikuotas alaus mėgėjas (angl. beerophile) Sławomiras Dryja iš Krokuvos popiežiškojo Jono Pauliaus II universiteto nusprendė atgaivinti istorinį alų tada, kai atrado tik dalį originalaus recepto.

Ištyręs senus dokumentus ir įrašus, jis nustatė, kad trūkstamas „slaptas“ ingredientas slypi istorinių rūsių sienose esančiose nuosėdose – rūsių, kuriuose kadaise buvo fermentuojamas alus.

„Vietos, kuriose rinkome nuosėdas, kadaise buvo alaus daryklos ir patalpos, naudojamos fermentacijai, – portalui „The First News“ sakė S.Dryja. – Atviros fermentacijos procese, plačiai naudotame dar visai neseniai, mielės garuojant nusėda ant sienų, kur gali miegoti šimtus metų – todėl turėjome rimtų priežasčių įtarti, kad šios mielės buvo tos pačios, kurios buvo naudojamos alaus gamybai tuo metu“.

Susipažinęs su viduramžių alaus gamybos procesu, S.Dryja, kuris yra Lenkijos alaus aludarių asociacijos įkūrėjas ir narys bei turi aludario pažymėjimą, gautą iš Prahos Alaus ir salyklo instituto, alų pradėjo gaminti pats.

Viduramžiškas procesas apima kviečių salyklo gamybą iš mirkytų grūdų, kurie sudygę sudžiovinami ir sumalami.

Tada maltas salyklas užpilamas vandeniu, filtruojamas ir prieš dedant apynius, virinamas.

Remiantis viduramžišku apynių paruošimo metodu, Krokuvos alaus daryklos pirmiausia kepindavo apynius ant lėtos ugnies. Po to salyklas būdavo atvėsinamas ir dedamos mielės.

„Alus pavyko gana specifinis, tik šiek tiek kitoks, nei mums pažįstami šiuolaikiniai alūs. Lengvas, šviesus ir su kviečių aromatu.“, – sako S.Dryja.

Krokuvos popiežiškasis Jono Pauliaus II universitetas, kuris yra šio alaus patento bei prekės ženklo savininkas, savo pranešime teigė: „Baltojo alaus virimo Krokuvoje tradicijos prasidėjo dar XIII a., bet nuo XIX a. pradžios jos visiškai nunyko. Dėka kelių žmonių, įskaitant Krokuvos žemės ūkio universiteto akademikus, pastangų netrukus galėsime atrasti jo skonį. Alus labiau primins klasikinio pilsnerio skonį ir turės gražią baltą putą, kuri bus viena iš jo pagrindinių charakteristikų. Na ir žinoma, ji turės unikalią spalvą, kuri nurodoma pavadinime. Jis nėra visiškai baltas, bet labai šviesus ir skaidrus“.

A.Dryja teigia, kad alus „yra 90 procentų atitinkantis viduramžių originalą“.

Parengta pagal „The First News“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.