Nurodė, kokias klaidas gali padaryti besiskiepijančios valstybės Ko galima pasimokyti iš kraupaus Brazilijos pavyzdžio

Ir visa tai vyksta gana netikėtomis aplinkybėmis, pasakoja Jeilio Visuomenės sveikatos mokyklos dėstytojas ir „Atlantic“ žurnalistas Jamesas Hamblinas. Jis primena, praėjusių metų balandį Manausas išgyveno pražūtingą protrūkį, kuris panašiai užtvindė ligonines, ir naujuoju koronavirusu galiausiai užsikrėtė didesnioji miesto gyventojų dalis. Kadangi sergamumas buvo masinis, daugelis mokslininkų manė, kad po pirmosios bangos miesto gyventojai susikūrė aukštą imuniteto lygį, kuris leis išvengti kitos niokojančios infekcijos bangos.

„Apibendrinant, Brazilija pasižymi antru pagal dydį mirčių nuo COID-19 skaičiumi pasaulyje. Šalyje prasidėjus vasarai, manyta, kad blogiausia jau praeityje“, – pasakoja J.Hamblinas.

Jo teigimu, duomenys rodė, kad iki „bandos imuniteto“ susidarymo Manause jau buvo netoli. Sausį moksliniame žurnale „Science“ buvo paskelbtas tyrimas apie pernykštį koronaviruso siautėjimą šiame mieste: balandį atlikus kraujo tyrimus, buvo nustatyta, kad tik 4,8 proc. miesto gyventojų turėjo SARS-CoV-2 antikūnus, o jau birželį šis skaičius pasiekė 52,5 proc. Kadangi testai antikūnus parodo ne visada, mokslininkai matematiškai paskaičiavo, kad iki birželio COVID-19 turėjo persirgti du trečdaliai miesto gyventojų.

„Lapkritį buvo skaičiuojama, kad persirgusių jau turėjo būti apie 76 proc. Praėjusią savaitę moksliniame leidinyje „The Lancet“ Brazilijos mokslininkų komanda publikuotame tyrime teigia, kad jei šie skaičiavimai net ir būtų buvę toli nuo realybės, tokio masto infekcija „turėjo sukurti pakankamo masto gyventojų imunitetą, kad būtų išvengta didesnio protrūkio“. Iš tiesų panašiai ir atrodė. Miestas sugebėjo išeiti iš karantino ir išlikti atviru visą žiemą, visą šį laiką išlaikant mažą COVID-19 susirgimų skaičių“ , – pasakoja J. Hamblinas.

Tačiau košmaras kartojasi. Reali padėtis paneigė ekspertų lūkesčius apie tai, kaip imunitetas turėtų padėti viruso labiausiai paveiktoms bendruomenėms. Remiantis patyrusių infekcinių ligų specialistų – tokių, kaip Anthony Fauci – skaičiavimais, kai apytiksliai 70-75 procentai gyventojų turi imunitetą, pavienių susirgimų vis dar gali pasitaikyti – tačiau didelio masto protrūkiai tampa matematiškai neįmanomais. Tačiau pasak „The Washington Post“, Manauso ligoninės, kurios buvo įsitikinusios, kad yra gerai pasirengusios, vis tiek vėl yra užtvindytos ligoniais.

„Panašu, šiam Brazilijos atvejui svarbūs du svarbūs veiksniai. Pirmasis – kad po COVID-19 infekcijos susidaręs imunitetas savo stiprumu ir trukme gali skirtis. Paties žmogaus kūno sukuriama apsauga, kai jis užsikrečia daugeliu kvėpavimo takų virusų – įskaitant koronavirusus – ilgainiui nunyksta“, – teigia Jeilio Visuomenės sveikatos mokyklos dėstytojas.

Neseniai moksliniame žurnale „The New England Journal of Medicine“ publikuotas tyrimas parodė, kad tarp D.Britanijos sveikatos priežiūros darbuotojų per pirmuosius šešis mėnesius nuo COVID-19 persirgimo pakartotinės infekcijos dažnis buvo mažas – tačiau atvejų vis dėlto pasitaikė. Kiti tyrimai parodė, kad laikui bėgant antikūnų kiekis mūsų kraujyje mažėja – tad praėjusiais metais persirgusiems žmonėms imunitetas dabar jau gali būti susilpnėjęs. Naujoji koronaviruso banga Manausą užgriuvo po maždaug aštuonių mėnesių nuo pirmosios bangos, pastebi J. Hamblinas.

„Tačiau tai greičiausiai yra tik viena bendro paveikslo dalis, – perspėja jis. – Antruoju veiksniu yra pats virusas. Yra keletas naujų jo variantų, įskaitant D.Britanijos, Pietų Afrikos ir Kalifornijos atmainas. Tačiau Brazilijos variantas, žinomas kaip štamas P.1 (arba B.1.1.248), turi stiprų mutacijų derinį. Šis koronaviruso variantas ne tik atrodo lengviau perduodamas, bet šiame štame yra ir mutacijų, kurios padeda išvengti antikūnų, kuriuos mūsų kūnai sukuria kovai su senesnėmis koronaviruso versijomis“.

Tai reiškia, kad jis gali užkrėsti žmones, jau pasveikusius nuo COVID-19 – net jei jų imunitetas apsaugo juos nuo kitų viruso versijų. Vienas pakartotinio užkrėtimo šiuo nauju štamu atvejis jau užfiksuotas – nors genomo sekoskaitos tyrimų daroma dar ir nedaug.

„Mutacijos, padedančios virusui plisti ir išvengti imuninio atsako, savarankiškai atsirado keliose vietose. Šie veiksniai kartu su nykstančiu imunitetu pabrėžia viso pasaulio problemą: net kai jau atrodo, kad situacija gerėja, gyventojai vis tiek gali būti pažeidžiami“ – perspėja visuomenės sveikatos specialistas.

Dar nėra žinoma, kiek žmonių, šiuo metu sergančių Manause, prieš tai yra persirgę COVID-19. Pirminiai duomenys rodo, kad dabar mieste dominuoja P.1 variantas – tačiau tai nereiškia, kad šis variantas išplis visur. Kiekviena pasaulio vieta ir populiacija yra unikali, o jautrumas gali skirtis atsižvelgiant į tai, kurie štamai ten jau yra paplitę. Vis dėlto viruso gebėjimas Brazilijoje sukelti tokią mirtiną antrąją bangą rodo pavojingą patogeno potencialą, sako J.Humblinas.

„Virusui vystantis, grėsmės nesumažina nė vienas jo variantas. Visi nauji variantai yra pavojingi, ir kai viruso perdavimo lygis yra labai aukštas – neišvengiami. Kai daugiau žmonių įgis imunitetą, išliks tie viruso štamai, kurie išvengti imuninės reakcijos galės efektyviausiai“ – įspėja jis.

Ant specialisto, nesvarbu, ar braziliškasis variantas sugebės geriau išvengti žmogaus imuninių reakcijų, ar koks nors kitas štamas – pagrindinis evoliucinės biologijos principas teigia, kad reikia tikėtis, jog virusas vystysis taip, kad apeitų gynybos mechanizmus. Ir įrodymai, kad tai jau vyksta, aiškiai matyti naujausiuose vakcinų tyrimų duomenyse.

Taigi, viskas priklauso nuo vakcinacijos. „Skiepų sukurtas imuninis atsakas paprastai būna stipresnis už imuninį atsaką, kurį gauname natūraliai užsikrėtę virusu – tad tai turėtų padėti populiacijoms laimėti daugiau laiko. Turtingos šalys turi galimybių išvengti Brazilijos likimo – tam reikia atlikti skubų ir veiksmingą skiepijimą. Tačiau didelei pasaulio daliai iki to dar toli. Sausio pabaigoje iš visų skurdžiausių pasaulio šalių paskiepijusi buvo tik viena. O žurnale BMJ paskelbtame tyrime apskaičiuota, kad iki 2022, vakcinos bus prieinamos ne daugiau kaip penktadaliui pasaulio gyventojų“ – pasakoja J.Humblinas.

Jo teigimu, nuolat besikeičiantis koronavirusas yra puikus priminimas, kad šią krizę išgyvena visas pasaulis, kartu. „Vakcinų platinimas yra ne tik teisingumo ar moralės klausimas. Užtikrinti, kad kiekvienas žmogus būtų paskiepytas, yra kiekvieno iš mūsų interesas – nes būtent vakcinų platinimas visame pasaulyje yra efektyviausias būdas sumažinti viruso gebėjimą daugintis ir vystytis. Svarbiausia kuo greičiau sumažinti visapasaulinį viruso plitimą – o ne paskiepyti kažkurią vieną šalį 100 proc., kai dešimtys šalių dar laukia“ – sako visuomenės sveikatos specialistas

„Tikrai glumina tai, kad turtingesnės šalys mano, jog vakcinų kaupimas yra būdas apsaugoti savo piliečius nuo pasaulinės pandemijos – pandemijos, kuri nesilaiko sienų“, – teigia pasaulinės sveikatos tyrėja Marine Buissonnière. Šiuo metu koronavirusas plinta visoje Afrikoje, ir čia skiepų nėra gavę apie 2,5 milijono sveikatos priežiūros darbuotojų. „Akivaizdu, kad nesugebėjimas spręsti vakcinų skyrimo atsižvelgiant į sveikatos ir epidemiologinius poreikius – o ne į nacionalinį interesą – turės didžiulį poveikį pasaulio gebėjimui pasiekti greitą COVID kontrolę visame pasaulyje“, – sako ji.

J.Humblinas pranašauja, kad ateinančiais metais galime tapti istorijos, kaip du skirtingi pasauliai kenkia vienas kitam, liudininkais. „Kai kurios šalys bandos imunitetą pasieks paskiepydamos beveik kiekvieną savo pilietį. Kitos galbūt taps masinių aukų ir katastrofiškų reinfekcijos bangų liudininkėmis – ir galbūt viruso variantų, kurie išsivystys reaguojant į vakcinų sukurtą imunitetą – vakcinų, kurių šios populiacijos neturės“, – svarsto jis.

Jeilio mokyklos dėstytojas perspėja, kad tokia situacija gali palengvinti viruso evoliuciją, nulemti dar daugiau jo mutacijų, kurios jau paskiepytas populiacijas galbūt dar kartą padarys pažeidžiamomis.

„Rekursiniu būdu virusas gali sugrįžti pas paskiepytuosius, todėl ateinančiais metais gali atsirasti naujų viruso bangų ir karantinų. Šalys, kurios kaupia vakciną be tikslo padėti kitiems, pačios save stato į pavojų“, – sako J.Hamblinas.