Po Antarktimi – mokslininkus apstulbinęs radinys

Po Antarktida slūgsantys vandenys yra viena iš nesvetingiausių aplinkų mūsų planetoje – ar dauguma bent jau taip manė iki šiol.

 H.Griffithas su kolegomis ir rado vieną kempinę, prie riedulio prisikabinusią koteliu, dar 15 kempinių be kotelių ir 22 nenustatytus kotelius turinčius organizmus, kurie gali būti kempinės, ascidijos, hidroidai, ūsakojai, duobagyviai ar daugiašerės žieduotosios kirmėlės.<br>  H. Griffithsas / „British Antarctic Survey“ nuotr.
 H.Griffithas su kolegomis ir rado vieną kempinę, prie riedulio prisikabinusią koteliu, dar 15 kempinių be kotelių ir 22 nenustatytus kotelius turinčius organizmus, kurie gali būti kempinės, ascidijos, hidroidai, ūsakojai, duobagyviai ar daugiašerės žieduotosios kirmėlės.<br>  H. Griffithsas / „British Antarctic Survey“ nuotr.
„British Antarctic Survey“ tyrimų kamera skverbiasi Filchnerio-Ronne ledo šelfu 900 metrų ilgio gręžiniu. (Pavaizduotas jūrų gyvis nesusijęs su atradimu)<br>  H. Griffithsas / „British Antarctic Survey“ nuotr.
„British Antarctic Survey“ tyrimų kamera skverbiasi Filchnerio-Ronne ledo šelfu 900 metrų ilgio gręžiniu. (Pavaizduotas jūrų gyvis nesusijęs su atradimu)<br>  H. Griffithsas / „British Antarctic Survey“ nuotr.
 H.Griffithas su kolegomis ir rado vieną kempinę, prie riedulio prisikabinusią koteliu, dar 15 kempinių be kotelių ir 22 nenustatytus kotelius turinčius organizmus, kurie gali būti kempinės, ascidijos, hidroidai, ūsakojai, duobagyviai ar daugiašerės žieduotosios kirmėlės.
 H.Griffithas su kolegomis ir rado vieną kempinę, prie riedulio prisikabinusią koteliu, dar 15 kempinių be kotelių ir 22 nenustatytus kotelius turinčius organizmus, kurie gali būti kempinės, ascidijos, hidroidai, ūsakojai, duobagyviai ar daugiašerės žieduotosios kirmėlės.
 H.Griffithas su kolegomis ir rado vieną kempinę, prie riedulio prisikabinusią koteliu, dar 15 kempinių be kotelių ir 22 nenustatytus kotelius turinčius organizmus, kurie gali būti kempinės, ascidijos, hidroidai, ūsakojai, duobagyviai ar daugiašerės žieduotosios kirmėlės.<br>  H. Griffithsas / „British Antarctic Survey“ nuotr.
 H.Griffithas su kolegomis ir rado vieną kempinę, prie riedulio prisikabinusią koteliu, dar 15 kempinių be kotelių ir 22 nenustatytus kotelius turinčius organizmus, kurie gali būti kempinės, ascidijos, hidroidai, ūsakojai, duobagyviai ar daugiašerės žieduotosios kirmėlės.<br>  H. Griffithsas / „British Antarctic Survey“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 18, 2021, 1:59 PM

Ten tamsu, nors į akį durk – ir temperatūra artėja prie nulio. Vis dėlto, kai mokslininkai prasigręžė per Antarktidos ledo šelfą į tokį gylį, kur jau nebesiekia šviesa ir dalinė šiluma, ant paties jūros dugno jie aptiko riedulį – kuris, pasirodo, yra kelių gyvybės rūšių, kokių žmonija dar nėra mačiusi, namais.

Keli organizmai buvo pastebėti panašiose vietose – tačiau šis atradimas žymi pirmą kartą tokioje priešiškoje aplinkoje, kai aptikti sutvėrimai visą savo gyvenimą nugyvena susisieję su viena konkrečia vieta – kaip pavyzdžiui, kempinės.

„Šis atradimas yra viena iš tų laimingų netikėtumų, kurie pakreipia idėjas nauja linkme – ir parodo, kad Antarkties jūrų gyvybė yra nepaprastai ypatinga ir nuostabiai prisitaikiusi gyvenimui sustingusiame pasaulyje“, – sako biogeografas Huwas Griffithsas iš „British Antarctic Survey“.

Antarktidos ledo šelfai yra plūduriuojantys „plaustai“, susijungę su pagrindine Antarkties žemyno sausuma – ir jie gali būti milžiniški. Visas bendras ledo šelfų plotas sudaro daugiau nei 1,5 milijono kvadratinių kilometrų – tai yra, maždaug trečdalį Antarkties žemyninio šelfo.

Dėl to, kad aplinka antarktinėje gilumoje yra itin nepalanki gyvybei – ir taip pat dėl to, kad ten sunku patekti – žmonija šią zoną yra ištyrusi labai menkai. O dabar, grubiai tariant, mokslininkai lede išgręžė skyles – ir nuleido žemyn įrangą, norėdami pažiūrėti, kas ten yra.

Iš aštuonių tokių ligšiolinių gręžinių buvo sužinota, kad po ledu esama gyvybės – paprastai tai būna tokios smulkios ir judrios būtybės, kaip žuvys, medūzos, kirminai ir vėžiagyviai. Tačiau gyvybės formos, besimaitinančios filtravimo būdu – tokios kaip kempinės – čia buvo labai netikėtos: poantarktinė giluma yra toli nuo regionų, kur įmanoma fotosintezė.

Tačiau po 890 metrų storio Filchnerio ledo šelfu, jūros dugne 1233 metrų gylyje H.Griffithas su kolegomis ir rado būtent tai – vieną kempinę, prie riedulio prisikabinusią koteliu, dar 15 kempinių be kotelių ir 22 nenustatytus kotelius turinčius organizmus, kurie gali būti kempinės, ascidijos, hidroidai, ūsakojai, duobagyviai ar daugiašerės žieduotosios kirmėlės.

„Mūsų atradimas kelia daugiau klausimų, nei atsakymų – pavyzdžiui, kaip jie ten atsidūrė? – sako H.Griffithsas. – Kuo jie maitinasi? Kiek jau laiko ten yra? Kiek dažnai tokie rieduliai yra padengti gyvybės formomis? Ar tai tos pačios rūšys, kokias matome už ledo šelfo ribų, ar tai naujos rūšys? Ir kas nutiktų šioms bendruomenėms, jei ledo šelfas išnyktų?“

Daugumai gyvybės formų Žemėje išgyvenimui reikalinga saulės šviesa. Fotosintezė yra pačioje maisto grandinės apačioje: tokie organizmai kaip augalai ir dumbliai saulės šviesą naudoja cukraus gamybai, o kiti organizmai minta augalais arba organizmais – o šiais minta dar kiti.

Tačiau tamsioje gilumoje, kur jokie saulės spinduliai niekada nepatenka, gyvi daiktai naudoja kitokią strategiją. Aplink vandenyno šilumines angas (kurios išskiria šilumą ir vulkanines chemines medžiagas) įsikūrusios bakterijos cukraus gamybai naudoja chemosintezę – ir taip sudaro panašų maisto grandinės pagrindą. Chemosintetinė ekosistema taip pat buvo atrasta ir viename urve Rumunijoje.

Naujausi tyrimai parodė, kad po ledynais gyvenantys organizmai chemosintezuoja vandenilį. Chemosintetinės ekosistemos, kurių pagrindą sudaro metanas, taip pat buvo rastos vandenyne: metano pėdsakų rasta net Antarkties vandenyse.

Manoma, kad H.Griffithso ir jo komandos ištirtas riedulys yra už 625-1500 kilometrų nuo artimiausio fotosintezės regiono. Taigi, atrodo tikėtina, kad ten gyvenantys sutvėrimai priklauso nuo tam tikros chemosintetinės maisto grandinės formos – net jei kempinės yra mėsėdės (kas dar nenustatyta).

Vienintelis būdas tai sužinoti – žymiai išsamesnis rastųjų organizmų ir jų aplinkos tyrimas. Ir tai yra labai sudėtingas uždavinys.

„Norėdami rasti atsakymus į klausimus, turėsime surasti būdą, kaip priartėti prie šių gyvūnų ir jų aplinkos – o juk jie yra po 900 metrų storio ledu, ir dar už 260 kilometrų nuo laivų, kur yra mūsų laboratorijos, – sako H.Griffithsas. – Tai reiškia, kad mes, kaip poliariniai mokslininkai, turėsime ieškoti naujų ir novatoriškų būdų kaip juos tirti ir atsakyti į visus naujus klausimus.“

Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Frontiers in Marine Science“.

Parengta pagal „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?