Buvo atliktas skubus cezario pjūvis, ir kūdikio kraujo tyrimas patvirtino, kad jo deguonies kiekis yra labai mažas – o mėginiai iš gerklės parodė, kad motina ir kūdikis serga COVID-19.
Paėmus motinos ir naujagimio mėginius, buvo sekvenuotas viruso genomas – kad būtų patvirtinta hipotezė, jog kūdikis buvo užkrėstas koronavirusu dar būnant gimdoje.
Rezultatai parodė, kad motinos ir kūdikio viruso genomai buvo identiški. Kadangi kūdikis po cezario pjūvio buvo iškart izoliuotas nuo motinos – ir kol buvo atliekami tyrimai, neturėjo jokio kontakto su kitais šeimos nariais – hipotezė, kad kūdikis iš tikrųjų buvo užkrėstas dar iki gimimo, buvo patvirtinta.
Tačiau po kelių dienų naujas genomo tyrimas parodė, kad kūdikio virusas pasikeitė – šalia originalios iš motinos gautos koronaviruso versijos pastebėta ir nauja, mutavusi.
Kiek mokslininkams žinoma, tai yra pirmasis genetinio koronaviruso pokyčio atvejis, kai mutacija įvyksta užsikrėtus koronavirusu dar prieš gimimą.
Ir nors virusai dažniausiai mutuoja, ši mutacija (pavadinta A107G) įvyko praėjus vos penkioms dienoms nuo kūdikio gimimo.
Genetinius pokyčius galėjo paskatinti pats kūdikis – kontaktuodamas su išorine aplinka. Tačiau mokslininkus labiausiai nustebino tai, kaip greitai įvyko ši mutacija.
Svarbiausiu atradimu tapo ir pokyčiai, kurie buvo pastebėti placentoje. Placenta perduoda vaisiui kraują ir maistines medžiagas, pašalina atliekas ir yra labai svarbi vaisiaus augimui bei gerovei. Mokslininkai nustatė, kad šiuo atveju pusė audinio buvo pažeista.
Tyrėjai diagnozavo plačiai išplitusį uždegimą, ir koronaviruso baltymų buvo rasta tiek motinos, tiek vaisiaus placentos pusėje. Mokslininkai taip pat aptiko koronaviruso baltymo visose srityse, kurias pažeidė uždegimas.
Motina nuo COVID infekcijos pasveiko greitai – ir buvo išleista iš ligoninės praėjus keturioms dienoms nuo gimdymo – tačiau kūdikiui prireikė specialiosios priežiūros, nes jis gimė neišnešiotas (34 savaičių).
Kūdikiui sėkmingai susiformavo antikūnai, o sunkių simptomų neatsirado. Virusą neutralizavo paties kūdikio imuninė sistema – motinos piene mokslininkai antikūnų nerado.
Reti atvejai, kuriuos reikia stebėti
Šis tyrimas, kuris buvo neseniai paskelbtas moksliniame žurnale „The British Journal of Obstetrics and Gynecology“, yra tik vienas iš kelių straipsnių, aptariančių koronaviruso perdavimą per placentą.
Ankstesniuose tyrimuose buvo pranešama apie placentos nepakankamumą ir nenormalų vaisiaus širdies ritmą – panašu į tai, kas pastebėta ir šiuo atveju. Tačiau visame pasaulyje užsikrečiant tūkstančiams nėščių moterų, viruso perdavimas iš motinos kūdikiui, atrodo, yra reti COVID-19 atvejai, sako mokslininkai.
Retais atvejais koronavirusas gali pažeisti placentą – dėl to negimusiam vaikui trūksta deguonies, net jei motina vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu COVID-19 ir serga lengva forma.
Mokslininkų išvados rodo, kad galbūt verta permąstyti, kaip reikėtų stebėti nėščias moteris, sergančias koronavirusu – nes galbūt jos turėtų būti priskiriamos didesnės rizikos grupei, nei tai daroma dabar.
Parengta pagal „The Conversation“.
