Vienas galingiausių nebranduolinių sprogimų sukėlė ir dar vieną efektą

2020 m. rugpjūčio 4 d., gyventojai netoli Libano Beiruto uosto su siaubu stebėjo, kaip vienas didžiausių užfiksuotų nebranduolinių, tačiau žmonių sukeltų sprogimų visiškai suniokojo uostą ir miesto pastatus, palikdamas šimtus žuvusiųjų, tūkstančius sužeistų ir šimtus tūkstančių – benamiais.

 2020 m. rugpjūčio 4 d., gyventojai netoli Libano Beiruto uosto su siaubu stebėjo, kaip vienas didžiausių užfiksuotų nebranduolinių, tačiau žmonių sukeltų sprogimų visiškai suniokojo uostą ir miesto pastatus, palikdamas šimtus žuvusiųjų, tūkstančius sužeistų ir šimtus tūkstančių – benamiais.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 2020 m. rugpjūčio 4 d., gyventojai netoli Libano Beiruto uosto su siaubu stebėjo, kaip vienas didžiausių užfiksuotų nebranduolinių, tačiau žmonių sukeltų sprogimų visiškai suniokojo uostą ir miesto pastatus, palikdamas šimtus žuvusiųjų, tūkstančius sužeistų ir šimtus tūkstančių – benamiais.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Reuters / Scanpix nuotr.
 Reuters / Scanpix nuotr.
 Reuters / Scanpix nuotr.
 Reuters / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 30, 2021, 3:05 PM

Sprogimo seisminė banga buvo jaučiama visame pasaulyje – seisminės stotys už maždaug 500 kilometrų užfiksavo jo sukeltą drebėjimą.

Dabar paaiškėjo, kad dėl Beiruto sprogimo virpėjo aukščiausi atmosferos sluoksniai, o gauti duomenys galėtų padėti ateityje stengiantis stebėti ginklų bandymus, kuriuos atlieka nesąžiningos valstybės.

Mokslininkai iš Indijos nacionalinio technologijos instituto ir Japonijos Hokaido universiteto išmatavo elektros sutrikimus jonosferoje – ir nustatė, kad sprogimas buvo panašus į daugelio ugnikalnių išsiveržimų poveikį.

„Nustatėme, kad sprogimas sukėlė bangą, kuri judėjo jonosferoje pietų kryptimi maždaug 0,8 kilometro per sekundę greičiu“, – sakė Hokaido universiteto Žemės ir planetos mokslų mokslininkas Kosuke Heki.

Jonosferai, prasidedančiai 50 kilometrų aukštyje ir besitęsiančioje į kosmosą iki beveik 1000 kilometrų, būdingas didelis skaičius laisvų elektronų, kuriuos Saulės spinduliuotė išlaisvina iš dujų molekulių.

Komanda sprogimo dieną naudojo pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) siunčiamų mikrobangų transliacijų fazių svyravimus – kad apskaičiuotų elektronų pasiskirstymo pokyčius, o tai savo ruožtu rodė akustinių bangų buvimą dujose.

Matuodami bangas, sklindančias per mūsų atmosferos aukštuosius sluoksnius, mokslininkai aptinka ugnikalnių ir slaptų branduolinių bandymų pėdsakus.

Vienas pirmųjų eksperimentinių bandymų panaudoti GPS technologiją paviršiaus sprogimams matuoti įvyko 1990-ųjų viduryje. Mokslininkai pasinaudojo trimis didžiuliais požeminiais sprogimais anglies kasykloje Vajominge (JAV), norėdami ištirti, kaip reagavo jonosfera.

Tačiau šiuo atveju rasti neryškius Beiruto sprogimo pėdsakus buvo nelengva. Sprogimui įvykus vakare ir artėjant saulėlydžiui, jonosferos nelygumai, vadinami pusiaujo plazmos burbuliukais, galėjo visiškai užmaskuoti signalą.

Laimei, tuo metu nebuvo jokių šių burbuliukų požymių – todėl mokslininkams buvo gana aiškus vaizdas, kaip sprogimas garso greičiu sklinda per viršutinę atmosferą.

Mokslininkai palygino Beiruto sprogimo poveikį jonosferai su panašiais „randais“, kuriuos paliko nemažai neseniai įvykusių vulkanų išsiveržimų Japonijoje. Palyginus 2004 m. Japonijos viduryje įvykusį Asamos ugnikalnio išsiveržimą su Beiruto sprogimu, pastarasis buvo žymiai paveikesnis atmosferai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.