„Skiepas apsaugos jus nuo sunkios ligos ir labai tikėtina, kad išvis neleis susirgti COVID-19, – sako profesorė Emily Landon iš Čikagos medicinos universiteto. – Bet gali nutikti ir taip, kad galite pasigauti lengvą ar besimptomę infekciją – o tai vis tiek gali sukelti infekcijas ir komplikacijas kitiems“.
Infekcinių ligų gydytoja, tapusi viena iš JAV autoritetų pandemijos srityje, E.Landon pabrėžia, kad svarbu pasiekti „bandos imunitetą“, kuris susiformuoja tada, kai didelė dalis gyventojų tampa apsaugotais arba dėl skiepų, arba dėl persirgimo liga ir taip susidariusio natūralaus imuniteto. Esant tokiai situacijai, ligos atvejų ima mažėti, nes nėra pakankamai imlių žmonių, kurie galėtų užsikrėsti ir perduoti virusą.
Iki to laiko tam tikrose situacijose turėsime ir toliau laikytis atsargumo priemonių (pavyzdžiui, dėvėti kaukę ir laikytis socialinio atstumo).
Sostinėje Velykų savaitgalį veiks keturi vakcinavimo punktai: tikisi paskiepyti 17 tūkst. žmonių
„Per ateinančius mėnesius galima tikėtis, kad viskas atrodys labiau ir labiau „įprasta“, – sako E.Landon. – Tačiau tai neįvyks per naktį, o kelyje gali būti nelygumų“.
Tad kas jau yra saugu gavus skiepą – ir kokie būtų veiksmai, kurių vis tiek turėtume imtis, kad apsaugotumėte save ir kitus?
Kiek veiksminga COVID-19 vakcina?
Vakcinos sukuria mums imunitetą, bet nepaverčia visiškai nepažeidžiamais. Šiuo metu esančios COVID-19 vakcinos suteikia puikią apsaugą nuo SARS-CoV-2 viruso, bet, kaip ir bet kas kitkas, jos nėra 100 proc. veiksmingos. Dabartiniai duomenys rodo, kad mRNR vakcinų efektyvumas yra apie 94-95 proc. Adenovirusu pagrįstos vakcinos „Astra Zeneca“ efektyvumas – apie 76 proc.
Tai reiškia, kad paskiepytiems žmonėms vis dar egzistuoja galimybė užsikrėsti COVID-19. Nors žinome, kad žmonės, kurie buvo pilnai paskiepyti, nesusirgs taip, kaip susirgtų be vakcinos, vis tiek galima pasigauti lengvą ar besimptomį COVID-19 atvejį. Jei taip atsitiktų, taptumėte viruso platintoju tarp žmonių, kurie dar nebuvo paskiepyti.
Vakcinavimui plečiantis ir vis daugiau žmonių pasiskiepijant, rizika pasigauti net ir lengvą atvejį ir paskleisti jį tarp kitų sumažės. Taip pat skirtingose situacijose sužinosime daugiau apie skirtingų vakcinų stipriąsias ir silpnąsias puses.
Kada pradeda veikti pilna apsauga nuo COVID-19?
Nors vakcinos užtikrina aukšto lygio (bet ne visišką) apsaugą nuo COVID-19, joms taip pat reikia laiko, kad būtų pasiektas maksimalus apsaugos lygis. Tiek „Pfizer“/“BioNTech“, tiek „Moderna“, tiek „Astra Zeneca“ vakcinoms reikalingos dvi dozės. Pirmoji dozė suteikia gerą apsaugą, tačiau pilną ir ilgalaikę vakcinos apsaugą gausime tik po dviejų savaičių nuo antrosios dozės.
Kadangi vakcinos yra tokios naujos, neturime duomenų, kiek maksimaliai trunka vakcinų suteikiama apsauga. Tačiau naujausi pačių gamintojų tyrimai rodo, kad bent „Pfizer“/“BioNTech“ suteikia efektyvią apsaugą bent šešiems mėnesiams.
Bet remdamiesi tuo, ką žinome apie koronavirusus ir mRNR vakcinas, galima manyti, kad ateityje gali prireikti papildomo skiepo – tik kol kas dar nežinome, kada ir kaip dažnai.
Kada pasieksime „bandos imunitetą“?
Jei norime, kad viskas kuo greičiau atsistatytų iki tol, kaip buvo prieš pandemiją, mums reikia dviejų dalykų: daugiau vakcinų ir daugiau žmonių, kurie yra paskiepyti.
Tam, kad ligos plistų, reikia joms imlių žmonių. Tad kuo daugiau žmonių bus paskiepyti, tuo visi būsime saugesni. Nors viskas vyksta gera linkme, tai nereiškia, kad visi apribojimai turėtų būti staigiai panaikinti, perspėja E.Landon. Bent jau kol bendruomenėse nebus žymiai mažesnių COVID-19 sergamumo rodiklių. Ir tai neįvyks tol, kol nepasiskiepys daug daugiau žmonių, nei skiepijama šiuo metu, teigia medikė.
Ką galima daryti, kai jau esate paskiepytas abiem dozėmis?
Būti paskiepytam yra puiku ir tai tikrai suteikia ramybės – bet vis tiek reikia laikytis atsargumo priemonių.
Naujausi JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) nurodymai skelbia, kad pilnai paskiepyti žmonės gali būti uždaroje patalpoje su kitais paskiepytais žmonėmis, be kaukių.
Aukščiausia JAV visuomenės sveikatos agentūra taip pat teigia, kad tam tikrais atvejais pilnai paskiepytiems žmonėms yra saugu leisti laiką su nevakcinuotaisiais, jei neskiepytieji yra iš to paties namų ūkio ir nepriklauso didelės rizikos grupei. Bet jei yra neskiepytų žmonių iš daugiau nei vieno namų ūkio – arba neskiepyti priklauso didelės rizikos grupei – visi vis tiek turėtų ir toliau dėvėti kaukes. O susitikti geriausia būtų lauke.
Lrytas.lt atkreipia dėmesį, kad šios gairės galioja JAV, ir kol kas nėra patvirtintos Lietuvoje.
Jei gyvename su žmonėmis, kurie dar negali pasiskiepyti (ar rūpinamės tokiais), vis tiek turėtume riboti savo kontaktus be kaukių – kad neparneštume namo viruso, kuriuo patys persirgtume lengvai, bet nepasiskiepijusiam tai galėtų išvirsti ir į sunkios formos ligą.
Vakcinavimo tempams didėjant ir naujų susirgimų skaičiams mažėjant, artimas kontaktas su kitais taps vis saugesniu – tačiau nauji viruso variantai vis tiek gali sukelti dar vieną pandemijos bangą.
Susiję straipsniai
Po truputį pradedame artėti prie šio maratono pabaigos, bet dabar ne laikas atsipalaiduoti, sako E.Landon. Didelis susirgimų skaičiaus ir augančio vakcinacijos derinys gali sudaryti epidemiologinę aplinką, kurioje gali išsivystyti nauji dabartinėms vakcinoms atsparūs viruso variantai. Lenktynių pabaigoje mums tokios kliūtys tikrai nereikalingos – todėl ir toliau verta rūpintis savimi bei artimaisiais.
Lygiai taip pat, kaip darėme pandemijos pradžioje, įsitikinkime, kad laikomės taisyklių ir rekomendacijų – ir atvirai kalbėkime su šeima bei draugais apie jų ir jūsų rizikas, kad po truputį išeitume iš šio chaoso.
Parengta pagal „SciTechDaily“ ir „Live Science“.