Pirmuoju dviejų vakcinų palyginimu mokslininkai nustatė, kad abu skiepai sukėlė antikūnų atsaką vyresnių nei 80 metų žmonių grupėje – tai buvo nustatyta testais praėjus penkioms ar šešioms savaitėms po pirmojo skiepo. Tačiau dalyviai, gavę „AstraZeneca“ skiepą, taip pat pasižymėjo T ląstelių atsaku.
Vakcinos moko imuninę sistemą – kurią sudaro ir antikūnai, ir T ląstelės – atpažinti SARS-CoV-2 viruso smaigalio baltymą. Skirtingų vakcinų antikūnų atsakas jau buvo tirtas, tačiau kol kas surinkta mažiau duomenų apie T ląstelių atsaką – nes jį sunkiau išmatuoti.
Naujajame JK koronaviruso imunologijos konsorciumo ir Birmingemo universiteto tyrime T ląstelių atsakas buvo nustatytas 31 proc. „AstraZeneca“ vakcinos gavėjų – ir 12 proc. tų, kurie gavo „Pfizer“ skiepą. Tikėtina, kad šie rodikliai padidėja po antros dozės – nes ankstesnis tyrimas parodė, jog po antrosios dozės tiems, kuriems yra virš 80 metų, imuninis T ląstelių atsakas išsivysto 63 proc. atvejų. Tyrimas dar turi būti recenzuotas.
Karantinas bus tęsiamas iki vasaros: Vyriausybė svarstys, dėl dalies ribojimų panaikinimo
JK Koronaviruso imunologijos konsorciumo vadovas profesorius Paulas Mossas teigė, kad ląstelių reakcijos gali padėti apsisaugoti nuo sunkių ligos formų ir padėti organizmui atpažinti viruso variantus.
Ekspertai buvo susirūpinę, kad visos šiuo metu patvirtintos COVID-19 vakcinos gali būti mažiau veiksmingos prieš 501.V2 – variantą, kuris pirmą kartą atsirado Pietų Afrikoje. Vienas tyrimas parodė, kad „AstraZeneca“ skiepas nesutrukdė žmonėms susirgti lengva ar vidutinio sunkumo COVID-19, užsikrėtus afrikietiškuoju štamu..
Šis naujas kol kas dar nerecenzuotas tyrimas taip pat papildo įrodymus, kad vakcinos dozės turėtų būti labiau išskirstytos laike – nes Jungtinėje Karalystėje sveikatos priežiūros institucijos tarp injekcijų nustatė 12 savaičių pertrauką, o ne trijų ar keturių savaičių intervalą, kuris buvo naudojamas vakcinos bandymuose ir kurio laikosi dauguma kitų šalių. Pagal JK strategiją siekiama užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių gautų pirmąją dozę – ir taip padidintų bendrą visų gyventojų imunitetą.
Tyrimas parodė, kad praėjus penkioms ar šešioms savaitėms po pirmosios vakcinos dozės, didžiajai daliai iš 165 tirtų pagyvenusių žmonių – kuriems imuniteto susikūrimas yra didesnis iššūkis nei jaunesniems žmonėms – antikūnai susikūrė.
Daugmaž 93 proc. „Pfizer“/“BioNTech“ skiepytų asmenų ir 87 proc. tų, kurie gavo „AstraZeneca“ skiepą, susikūrė specifiniai antikūnai, nutaikyti prieš viruso smaigalio baltymą, ką greičiausiai nulėmė vakcina. Stipresnis atsakas buvo pas tuos, kurie buvo pasveikę nuo COVID-19.
Susiję straipsniai
„Vis daugėja įrodymų, kad sprendimas atidėti antrąjį skiepą Jungtinėje Karalystėje pasiteisino. Net ir po vienos dozės mes gavome labai gerą klinikinę apsaugą „, – sakė P.Mossas.
Parengta pagal „Financial Times“, tyrimas skelbiamas „Lancet“.