Bet nuo to laiko visame pasaulyje atsirado ir išplito nauji „susirūpinimą keliantys viruso variantai“, todėl kyla pavojus, kad dabartinių pandemijos kontrolės pastangų, įskaitant skiepijimą, gali nebepakakti.
Paprasčiau tariant, padėtis pasikeitė, ir sėkmingas pasaulinis dabartinių vakcinų išleidimas savaime nebėra pergalės garantas.
Niekas pavieniui nėra tikrai saugus nuo COVID-19 – kol nėra saugūs visi. Mes lenktyniaujame su laiku, tikėdamiesi kad pasaulinis viruso perdavimo greitis bus pakankamai mažas, ir kad bus išvengta naujų variantų atsiradimo ir plitimo, rašo autorių kolektyvas, kurį sudaro Londono universiteto koledžo Sveikatos psichologijos profesorė ir minėtos įstaigos Elgsenos pokyčių centro direktorė Susan Michie, Oklando universiteto (Australija) Viešosios sveikatos profesorius Chrisas Bullenas, Barselonos Viešosios sveikatos instituto profesorius Jeffrey V. Lazarusas, McMasterio universiteto (Kanada) profesorius ir Įrodymais grįstų sveikatos tyrimų centro direktorius Johnas Thwaitesas bei dar keturi bendraautoriai.
Anot jų, pavojus slypi tame, kad gali atsirasti viruso variantų, kurie galės įveikti skiepijimo ar jau persirgtos infekcijos suteiktą imunitetą.
Be to, daugeliui šalių trūksta galimybių genetiškai sekti naujai atsirandančias viruso variantus. Tai reiškia, kad situacija gali būti dar rimtesnė, nei atrodo.
„Kaip „Lancet“ COVID-19 komisijos visuomenės sveikatos darbo grupės nariai, mes raginame imtis skubių veiksmų reaguojant į naujus variantus. Šie nauji variantai reiškia, kad apsaugos užtikrinimui negalime pasikliauti vien vakcinomis, tačiau turime išlaikyti griežtas visuomenės sveikatos priemones, kad sumažintume šių variantų keliamą riziką. Tuo pačiu turime paspartinti vakcinavimo programas visose šalyse“, – rašo mokslininkai.
Kokie yra tie „susirūpinimą keliantys variantai“?
Genetinės virusų – tokių kaip SARS-CoV-2 – mutacijos atsiranda dažnai, tačiau kai kurie jų variantai pasižymi „susirūpinimą keliančiomis mutacijomis“, nes jie gali iš naujo užkrėsti žmones, kurie jau persirgo ar buvo paskiepyti – arba yra labiau užkrečiami, arba gali sukelti sunkesnę ligos formą.
Šiuo metu yra bent trys dokumentuoti SARS-CoV-2 variantai, kurie kelia nerimą:
- B.1.351, apie kurį pirmą kartą pranešta Pietų Afrikoje 2020 m. gruodį
- B.1.1.7, apie kurį pirmą kartą pranešta Jungtinėje Karalystėje 2020 m. gruodį
- P.1, pirmą aptiktas Japonijoje tarp keliautojų iš Brazilijos, identifikuotas 2021 m. sausį
Panašios mutacijos atsiranda vienu metu skirtingose šalyse – o tai reiškia, kad net sienų kontrolė ir aukštas skiepijimo lygis nebūtinai gali apsaugoti šalis nuo pačių „išsiaugintų“ variantų, įskaitant susirūpinimą keliančias mutacijas, kurios pasižymi efektyviu perdavimu.
Jei perdavimo lygis yra aukštas ir todėl SARS-CoV-2 gausiai plinta bet kurioje pasaulio vietoje, neišvengiamai atsiras daugiau susirūpinimą keliančių variantų, ir įsivyraus labiau užkrečiami variantai. O su tarptautiniu mobilumu šie variantai išplis, rašo mokslininkai.
Pietų Afrikos patirtis rodo, kad persirgimas įprastu SARS-CoV-2 suteikia tik dalinę apsaugą nuo B.1.351 varianto, o šis yra apie 50 proc. greičiau perduodamas nei ankstesni viruso štamai. Nuo 2021 m. kovo B.1.351 variantas jau buvo aptiktas mažiausiai 48 šalyse.
Naujų viruso variantų poveikis vakcinų veiksmingumui vis dar nėra aiškus. Naujausi Jungtinės Karalystės duomenys rodo, kad tiek „Pfizer“, tiek „AstraZeneca“ vakcinos suteikia reikšmingą apsaugą nuo sunkios ligos formos ir hospitalizavimo, užsikrėtus B.1.1.7 variantu.
Kita vertus, atrodo, kad B.1.351 variantas sumažina vakcinos „AstraZeneca“ veiksmingumą prieš lengvo ar vidutinio sunkumo ligos formas. Dar neturime aiškių įrodymų, ar tai taip pat sumažina veiksmingumą nuo sunkios ligos formos, teigia straipsnio autoriai.
Dėl šių priežasčių gyvybiškai svarbu sumažinti viruso perdavimą bendruomenėse. Norint išvengti viruso plitimo, nepakanka vienintelio veiksmo. Privalome išlaikyti griežtas visuomenės sveikatos priemones kartu su skiepijimo programomis, kiekvienoje šalyje.
Kodėl mums reikia „maksimalaus slopinimo“
Kiekvieną kartą, kai virusas dauginasi, egzistuoja galimybė atsirasti naujai mutacijai. Kaip jau matome visame pasaulyje, kai kurie naujai atsirandantys variantai rizikuoja sumažinti vakcinų veiksmingumą.
Dėl to mokslininkai ragina sukurti pasaulinę „maksimalaus slopinimo“ strategiją.
„Visuomenės sveikatos lyderiai turėtų sutelkti dėmesį į pastangas, kurios maksimaliai slopintų virusinių infekcijų skaičių ir taip padėtų užkirsti kelią mutacijoms, kurios gali tapti naujais susirūpinimą keliančiais variantais“, – teigia straipsnio autoriai.
Anot jų, tam pasiekti nepakaks vien greito skiepijimo. Gyvybiškai svarbios ir tolesnės visuomenės sveikatos priemonės – tokios kaip kaukės ir fizinis atsiribojimas. Vidaus patalpų vėdinimas yra svarbus – ir jei kai kur tai kontroliuoja žmonės, kai kur vis dėlto reikės iš naujo pritaikyti ir pastatus.
Sąžiningos galimybės pasinaudoti vakcinomis
Taip pat gyvybiškai svarbu užtikrinti vienodą prieigą prie vakcinų. Didesnes pajamas gaunančios šalys turėtų remti daugiašalius mechanizmus, aukoti perteklinį skiepų kiekį mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims – ir remti didesnę vakcinų gamybą.
Tačiau norint užkirsti kelią susirūpinimą keliantiems viruso variantams, gali tekti teikti pirmenybę šalims ar regionams, kuriuose liga yra labiausiai paplitusi ir perduodama, kur tokių variantų atsiradimo rizika yra didžiausia.
Asmenys, kontroliuojantys sveikatos priežiūros išteklius, paslaugas ir sistemas, turėtų užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai galėtų gauti paramą, kad per trumpesnį laiką suvaldytų pagausėjusį hospitalizavimą, nesumažindami ne COVID-19 pacientų priežiūros.
Sveikatos sistemos turi būti geriau pasirengusios būsimiems viruso variantams. Kartu su „slopinimo programa“, turėtų veikti:
- genomo stebėjimo programos, skirtos nustatyti ir greitai apibūdinti atsirandančias mutacijas kuo didesniame pasaulio šalių skaičiuje.
- greitos didelio masto „antrosios kartos“ vakcinų programos ir padidinti gamybos pajėgumai, kurie padėtų užtikrinti vienodą vakcinos platinimą visur.
- vakcinos veiksmingumo tyrimai prieš esamus ir naujus susirūpinimą keliančius viruso variantus.
- visuomenės sveikatos priemonių pritaikymas ir pakartotinis įsipareigojimas sveikatos sistemai (pvz., sveikatos priežiūros personalo asmeninių apsaugos priemonių užtikrinimas).
- elgesio, aplinkos, socialinės ir sisteminės intervencijos – tokios kaip vėdinimas, atstumas tarp žmonių ir efektyvi paieškos, testavimo, atsekimo, izoliavimo ir palaikymo sistema.
„Susirūpinimą keliantys COVID-19 variantai pakeitė padėtį. Turime tai pripažinti – ir elgtis atitinkamai, jei norime, kad pasaulinė visuomenė išvengtų būsimų infekcijų bangų, dar daugiau karantinų bei apribojimų – ir išvengtų ligų bei mirčių“, – teigia mokslininkai.
Parengta pagal „The Conversation“.
