Tyrėjai iš Wintono Rizikos ir įrodymų komunikacijos centro 2020 m. balandį apklausė 140 D.Britanijos ekspertų ir 2086 ne ekspertus – ir paprašė jų pateikti keturias kiekybines COVID-19 poveikio prognozes, kaip pandeminė padėtis atrodys 2020 m. pabaigoje.
Dalyvių taip pat buvo paprašyta pateikti aukščiausias ir žemiausias savo prognozės ribas tais klausimais, dėl kurių išsipildymo jie patys buvo tikri bent 75 proc. – pavyzdžiui, kad užsikrėtusiųjų skaičius bus tarp 300 000 ir 800 000.
Rezultatai, paskelbti žurnale „PLOS ONE“, rodo, kad prognozuoti pandemijos eigą buvo sunku – ypač jos ankstyvosiomis dienomis. Nors tik 44 proc. ekspertų grupės prognozių pateko į jų pačių 75 proc. tikėtinumo ribas, ne ekspertų grupei sekėsi kur kas prasčiau – tik 12 proc. prognozių pateko į jau minėtas ribas.
„Ekspertai galbūt neprognozavo taip tiksliai, kaip tikėjomės, bet tai, kad jie buvo kur kas tikslesni nei ne ekspertų grupė, mums primena, kad jie turi patirties, kurios verta klausytis, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir Wintono Rizikos bei įrodymų komunikacijos centro mokslininkas dr. Gabrielis Recchia. – Prognozuoti visiškai naujos ligos, tokios kaip COVID-19, eigą praėjus vos keliems mėnesiams nuo jos pirmojo atvejo, yra nepaprastai sunku – tačiau svarbu, kad ekspertai galėtų pripažinti savo netikslumą ir pakoreguoti savo prognozes, kai gaunama daugiau duomenų“.
Per visą COVID-19 pandemiją socialinė ir tradicinė žiniasklaida dalinosi ekspertų ir ne ekspertų prognozėmis apie numatomą ligos siautėjimo mastą.
Ekspertų nuomonė yra neabejotinai svarbi informuojant ir konsultuojant asmenis, priimančius individualius ir politinius sprendimus. Tačiau kadangi ekspertų spėjimų kokybė gali smarkiai skirtis, priklausomai nuo ekspertizės srities ir reikalaujamo sprendimo tipo, svarbu atlikti konkrečiai sričiai skirtus tyrimus – siekiant nustatyti, ar ekspertų prognozės iš tikrųjų yra geros – ypač tais atvejais, kai jos gali būti formuoti visuomenės nuomonę ar vyriausybės politiką, sako tyrėjai.
„Žmonės, sakydami „ekspertas“, turi omenyje skirtingus dalykus: nebūtinai žmones, dirbančius su COVID-19 ar kuriančius modelius, kurie formuoja sprendimus, – sako G.Recchia. – Daugelis žmonių, į kuriuos buvo kreiptasi dėl pastebėjimų ar prognozių, turėjo reikiamos patirties – bet nebūtinai pačios aktualiausios“.
Mokslininkas pažymi, kad ankstyvoje COVID-19 pandemijoje gydytojai, epidemiologai, statistikai ir kiti asmenys, kuriuos žiniasklaida ir plačioji visuomenė vertino kaip ekspertus, dažnai buvo prašomi atsakyti į klausimus apie blogiausius galimus pandemijos scenarijus.
„Norėjome patikrinti, kiek tikslios buvo kai kurios šių patirties turinčių žmonių prognozės – ir svarbiausia, sužinoti, kaip jos atrodo lyginant su visuomenės prognozėmis“.
Apklausos metu dalyvių buvo paprašyta numatyti, kiek žmonių, gyvenančių jų šalyje, iki 2020 m. pabaigos užsikrės COVID-19 ir kiek – mirs. Jų taip pat buvo paprašyta numatyti infekcijos mirtingumo rodiklius tiek savo šalyje, tiek visame pasaulyje.
Tiek ekspertų grupė, tiek ne ekspertai nepakankamai įvertino bendrą mirčių ir infekcijų skaičių D.Britanijoje. Oficialus šalies aukų skaičius gruodžio 31 d. buvo 75 346. Vidutinė ekspertų grupės prognozė buvo 30 000, o ne ekspertų grupės – 25 000.
Kalbant apie mirtingumo nuo koronaviruso rodiklius, vidutinė ekspertų prognozė buvo ta, kad 10 iš 1 000 visame pasaulyje virusą turinčių žmonių mirs, o D.Britanijoje šis skaičius sieks 9,5 iš 1000 žmonių.
Vidutinis ne ekspertų atsakymas į tuos pačius klausimus buvo 50 iš 1000 ir 40 iš 1000.
Tikrasis infekcijų mirštamumas 2020 m. pabaigoje – turint omenyje, kad tikrąjį infekcijų skaičių vis dar sunku įvertinti – buvo artimesnis 4,55 iš 1000 visame pasaulyje ir 11,8 iš 1000 D.Britanijoje. Tad ir vėl teisesni pasirodė ekspertai.
„Esama pagundos pažvelgti į bet kokius rezultatus, kurie sako, kad ekspertai yra mažiau tikslūs, nei galime tikėtis, ir sakyti, kad neturėtume jų klausytis – tačiau tai, kad ne ekspertams sekėsi kur kas blogiau, rodo, kad išlieka svarbu išklausyti ekspertus – nes kitaip reali padėtis pasaulyje gali nustebinti“, – sako G.Recchia.
Tyrėjai įspėja, kad svarbu atskirti tyrimus, kuriuose vertinamos „ekspertų“ prognozės – asmenų, profesionaliai užsiimančių atitinkamomis sritimis – pavyzdžiui, epidemiologų ir statistikų – nuo tyrimų, kuriuose vertinami specifiniai epidemiologiniai modeliai. Buvo nustatyta, kad daugelis COVID-19 modelių buvo pakankamai tikslūs trumpojoje perspektyvoje, tačiau tapo ne tokiais tiksliais, kai buvo bandoma numatyti rezultatus tolimesnėje ateityje.
Parengta pagal „SciTechNews“.
