Naujas tyrimas keičia supratimą, kaip pradėjo kalbėti žmogus

Naujas tyrimas pirmą kartą parodė, kad žmonės atpažįsta pirmines „bazinių vokalizacijų“ reikšmes – pagrindinius garsus, kuriuos skleidžiame norėdami pavaizduoti tam tikrus objektus, esybes ir veiksmus – visiškai neatsižvelgiant į kalbą, kuria kalbame.

 Naujas atradimas prieštarauja ankstesnei prielaidai, kad žmogaus kalbos raidą paskatino fiziniai gestai ir signalai.<br> 123rf iliustr.
 Naujas atradimas prieštarauja ankstesnei prielaidai, kad žmogaus kalbos raidą paskatino fiziniai gestai ir signalai.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 27, 2021, 8:44 PM

Pasak mokslininkų, šios vokalizacijos – tokios, kaip knarkimo mėgdžiojimas miegant arba riaumojimas kalbant apie tigrą – galėjo atlikti lemiamą vaidmenį kuriantis pirmosioms žmonių kalboms.

Šis atradimas prieštarauja ankstesnei prielaidai, kad žmogaus kalbos raidą paskatino fiziniai gestai ir signalai.

„Žmonės visame pasaulyje, nepaisant jų kalbinės ar kultūrinės kilmės, nepaprastai gerai sugebėjo atspėti šių skirtingų vokalizacijų reikšmes, – sako vyresnysis tyrimo autorius ir Birmingemo universiteto (Anglija) lingvistas Marcusas Perlmanas. – Tai gali turėti didelių pasekmių tam, kaip atsirado šnekamosios kalbos“.

Bazinės vokalizacijos

Atlikdami internetinį eksperimentą, tyrėjai 843 dalyviams, kurie kalbėjo 25 skirtingomis kalbomis, pateikė bazines vokalizacijas, turinčias 30 reikšmių, kurios būtų buvusios svarbios ankstyvųjų žmonių išgyvenimui. Tada dalyviai turėjo prilyginti garsą vienam iš šešių žodžių, tarp kurių ir viena buvo tikroji vokalizacijos reikšmė.

Numatytosios vokalizacijų reikšmės buvo sugrupuotos į šešias pagrindines kategorijas: gyvus subjektus (vaikas, vyras, moteris, tigras, gyvatė, elniai), negyvus subjektus (peilis, ugnis, uola, vanduo, mėsa, vaisiai), veiksmus (rinkti, virti, slėpti, kirpti, daužyti/mušti, medžioti, valgyti, miegoti), savybes (bukas, aštrus, didelis, mažas, geras, blogas) kiekybinius koeficientus (vienas, daug) ir parodomuosius įvardžius (šis, anas).

Tyrėjai šias vokalizacijas surinko per internetinį konkursą, kur mainais į prizus žmonės galėjo pateikti pagrindinius garsus, kurie, jų manymu, geriausiai atspindi skirtingus žodžius. Visi, pateikę vokalizacijas, kalbėjo anglų kalba.

Eksperimento metu tyrimo dalyviai šių vokalizacijų reikšmę nustatė vidutiniškai 64,6 proc. tikslumu. Labiausiai atpažįstama buvo „miego“ vokalizacija, kurią žmonės nustatė 98,6 proc. tikslumu. Mažiausiai atpažįstamas buvo parodomasis įvardis „tas“, kurio atspėjimų tikslumas buvo 34,5 proc., nors tai vis tiek gerokai viršijo atsitiktinio atspėjimo tikimybę (16,7 proc.).

Apibendrinant, žmonės geriau suprato veiksmų ir subjektų vokalizacijas, nei savybes ir parodomuosius įvardžius „Šie atpažįstami garsai [veiksmai ir esybės] tikriausiai siejami su šiomis reikšmėmis įvairiose kultūrose, – sako M.Perlmanas. – Kitiems tikriausiai esama daugiau variantų, kokiais garsais tai apibūdinama“.

Šiame eksperimente mažiausias spėjimų tikslumas buvo pas tuos žmones, kurie kalbėjo tajų kalba – vidutiniškai 52,1 proc. – o didžiausias pas tuos, kurie kalbėjo angliškai – vidutiniškai 74,1 proc.

Per antrą ir mažesnės imties eksperimentą, į kurį buvo įtraukta tik 12 bazinių vokalizacijų, žmonės, kalbantys kalbomis be jokios oficialios rašymo sistemos (pavyzdžiui, Amazonės atogrąžų miškų palikúrų gentis), taip pat pademonstravo vokalizacijų suvokimą, pasitelkiant paveikslėlius. Jiems pavyko išsiaiškinti prasmes be jokių rašytinių ar sakytinių nuorodų – ir gerokai tiksliau, nei galimo atsitiktinio atspėjimo atveju.

Trūkstama grandis

Iki šiol tyrėjai darė prielaidą, kad žmonių kalbos vystėsi naudojant bazinius gestus – pavyzdžiui, rankos judesiais imituojant gyvatės judėjimą – ir kitus fizinius signalus, sako M.Perlmanas. Pagal šią teoriją ankstyvieji žmonės po bendravimo gestais turėjo palaipsniui imti pridėti tariamus žodžius, kurie pakeistų šiuos fizinius signalus.

„Tai atrodo logiška, – sako lingvistas. – Jei vykstate į šalį, kurios kalbos nemokate kalbos, intuityvus būdas bendrauti yra gestais“.

Tačiau mūsų sugebėjimas interpretuoti bazinių vokalizacijų reikšmes rodo, kad tam, jog žmonės sukurtų žodžius, fiziniai gestai gali būti ir visai nereikalingi. Vietoje to vokalizacijos galėjo būti pirmieji kalbos „statybiniai blokai“ – o fiziniai gestai vėliau galėjo vėliau pridėti atskirų žodžių, mano M.Perlmanas.

Bet ne visi tyrėjai sutinka su šia idėja.

„Įtikinamesnis argumentas dėl bazinių vokalizacijų vaidmens kalbos evoliucijoje kyla iš rankų gestų“, – sako psichologas Michaelas Corballisas, kuris Oklando universitete (Naujoji Zelandija) specializuojasi kalbos evoliucijos srityje. – Gestų kalbos turi aiškesnį bazinį elementą, nei šnekamoji kalba. Nors žmonių kalbose aptinkama vis daugiau bazinių komponentų įrodymų“.

Iš tikrųjų pirmųjų kalbų kūrimasis turėjo trukti šimtus ar net tūkstančius metų – ir tikėtina, kad tam įtakos turėjo vokalizacijų ir gestų kombinacijos, mano M.Perlmanas. „Mes turime rankas ir turime balsą, – sako mokslininkas – Ir pasitelkdami abu, bendraujame jau milijonus metų“.

„Sutinku, kad multimodalinė kilmė yra labiausiai tikėtina, – sako kalbų ekspertas ir kompiuterių neuromokslininkas Michaelas Arbibas iš Pietų Karolinos universiteto. – Tam tikri subjektai pasižymi išskirtiniais garsais, kurie dėl savo kilmės remiasi garsinių simbolių naudojimu – tuo tarpu daugelis kitų yra artimesni pantomimai“.

Panašiai kaip ir simbolinės vištos bei kiaušinio* atveju, sunku tiksliai pasakyti, kas buvo pirmiau – vokalizacijos ar gestai, rašo „Live Science“.

„Kitas žingsnis būtų išsiaiškinti, ar žmonės gali suprasti garsus, kuriuos skleidžia individai iš skirtingų kultūrų ir kalbų, išskyrus angliškai kalbančius“, – sako M.Perlmanas. Tolimesnėse studijose „būtų ieškoma sudėtingesnių prasmių ir vokalizacijų“- kad sužinotume, kaip ankstyvieji žmonės iš šių garsų galėjo sukurti pirmąsias kalbas.

Būsimos studijos taip pat turėtų apimti vokalizacijų ir gestų palyginimus – kad sužinotume, kaip gerai jie prisiderina vienas prie kito, ir pažiūrėtume, kurie žodžiai dera kiekvienam bendravimo tipui, sako M.Arbibas.

Suprasti žmogaus kalbos kilmę yra svarbu, nes kalba yra esminė žmogaus egzistencijos dalis, įsitikinęs M.Perlmanas. „Tai pasakoja apie žmonijos būklę, mūsų istoriją, mūsų santykius su supančiu pasauliu ir kaip esme to, kuo esame“ , – teigia jis.

Tyrimas paskelbtas „Scientific Reports“.

_____________
* Akivaizdu, pirmiausia atsirado kiaušinis. Kiaušinius jau dėjo įvairūs gyvūnai, egzistavę apie 300 000 000 metų prieš atsirandant vištoms.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.