Per ateinančius keletą dešimtmečių dirbtinio intelekto (DI) integracija į visuomenines ir ekonomines šalių sritis taps bene svarbiausiu jų išsivystymo ir galios rodikliu. DI jau yra naudojamas daugumoje valstybių tokiose sferose kaip apsauga, sveikatos sistema, duomenų analizė, viešasis sektorius. Sulig kiekvienais metais mašininiai algoritmai perims vis didesnę dalį užduočių, o dirbtinio intelekto sprendimų nesiimančios šalys neabejotinai atsiliks. Todėl šios varžybos itin svarbios siekiant užsitikrinti sau vietą tarp lyderių. Tad kur mes kartu su Europos Sąjunga esame dabar ir kokias prognozes galima skelbti?
Finansavimas
Dirbtinio intelekto vystymui reikalingi didžiuliai kaštai. Čia slypi vienas didžiausių skirtumų tarp ES ir kitų lenktynių dalyvių. 2019 metų duomenimis, JAV dirbtinio intelekto startuoliai sulaukė daugiau nei 14 mlrd. dolerių investicijų. Toliau seka Kinija su 6 mlrd. dolerių, o Europos Sąjungoje šie skaičiai dar liūdnesni – apie 3,2 mlrd. dolerių. Verta paminėti ir tai, jog net 57 % šių investicijų sudarė Jungtinės Karalystės indėliai. Todėl JK pasitraukimas iš ES yra dar vienas smūgis DI vystymui Europoje. Kadangi ambicingos kompanijos siekia kuo galingesnių dirbtinio intelekto sprendimų, šios bėga paskui investicijas – kaip jau minėjome, sėkmingam DI vystymui reikalingi dideli finansai. Todėl ne viena įmonė savo veiklą pradėjusi ES ilgainiui atsidūrė už Atlanto, kur galimybės sulaukti finansavimo yra ženkliai didesnės. Siekiant išlyginti jėgas, ES turėtų numatyti skirti žymiai daugiau lėšų DI plėtrai, kas savo ruožtu skatintų inovacijas bei suteiktų daugiau paskatos talentingiausiems likti Europoje.
Tyrimai ir kompiuteriai
Pagrindinė JAV oponentė, Kinija, taip pat turi sričių, kuriose lenkia ne tik Europą, bet ir Ameriką. Pavyzdžiui, Kinijoje yra skiriama daugiau kaštų moksliniams tyrimams – šioje valstybėje atliekama 28 % visų dirbtinio intelekto tyrimų, tuo tarpu ES atliekama 23 %, o JAV – 18 % tyrimų. Kinija taip pat gali pasigirti didžiausiu superkompiuterių skaičiumi. Nuo 2012-ųjų metų šių įrenginių skaičius šalyje padidėjo net tris kartus. Iš 500 galingiausių pasaulio superkompiuterių, net 214 yra Kinijoje, o tai yra daugiau nei JAV (113) ir ES (91) kartu sudėjus! Taigi, Europa ženkliai atsilieka daugumoje dirbtinio intelekto vystymui reikalingų aspektų.
Duomenų analizė ir saugumas
Duomenys – tai dar vienas šaltinis, kurio reikalauja sėkminga dirbtinio intelekto plėtra. Šioje sferoje išryškėja griežtos ES taisyklės ir saugos reikalavimai. Nors Europoje galiojantis GDPR ir užtikrina, jog asmeniniai žmonių duomenys bus saugesni nei bet kur kitur, tai savo ruožtu lemia mažesnį sklandumą tarpusaviam duomenų dalijimuisi ir gali atbaidyti įmones nuo DI sprendimų integracijos į savo veiklą. Pavyzdžiui 2020-aisiais dėl duomenų saugos taisyklių griežtinimo Europos Sąjungoje buvo skirta 40 % daugiau baudų už šių taisyklių pažeidimus nei praeitais metais. Nėra priežasčių manyti, jog šis skaičius ir toliau neaugs, nes kasmet į šias reguliacijas yra žvelgiama vis griežčiau. Tikėtina, jog naujai besikuriančios įmonės vengs plačios dirbtinio intelekto integracijos į savo veiklą žymiai labiau nei JAV ar Kinijos rinkose.
Situacijos negerina ir tai, jog ES narės neretai turi skirtingas perspektyvas apie tai, kaip derėtų plėtoti dirbtinio intelekto sprendimus ir kiek galios jam suteikti. Todėl integruoti DI į kuo daugiau visuomeninio gyvenimo sričių gali kliudyti tarpusavyje nesusitariančios ES valstybės, o tai tik atitolina bendrų virtualių sistemų kūrimą ir plėtojimą.
Saugumo kaina
Sklandesniam šių technologijų vystymuisi neabejotinai padėtų švelnesnės taisyklės bei savo duomenų bazių atvėrimas už ES sienų esančioms valstybėms. Tyrimai projektuoja, kad griežtas duomenų srauto reguliavimas Europos Sąjungai iki 2030-ųjų gali kainuoti iki 1,3 trilijono eurų bei 1,3 milijono darbų. Tuo tarpu reguliacijų švelninimas ES gali atnešti iki 720 mlrd. Eurų pelno ir apie 700 tūkstančių naujų darbo vietų.
Kaip bebūtų, bent jau kol kas, panašu, kad situacija nesikeis. ES narės kaip pagrindinį dirbtinio intelekto plėtros prioritetą išskiria visuomenės pasitikėjimo didinimą bei etikos principų laikymąsi. Tai reiškia dar daugiau reguliavimų, kurie vienaip ar kitaip stabdo spartų DI vystymą.
Reguliavimai ir etika
Kita vertus, Europos Sąjungoje auginamas dirbtinis intelektas išsiskirs savo saugumu ir galės užtikrinti visuomenę aukščiausiais etinių ir moralinių gairių principais. Šiam tikslui įgyvendinti ES nustatė tam tikras dirbtinio intelekto sritis, nuo keliančių didžiausią šių normų pažeidimų riziką iki keliančių mažiausią:
Nepriimtina rizika – DI sistemos, keliančios pavojų žmonių saugumui, gyvenimams bei teisėms. Visos dirbtinio intelekto sistemos, patenkančios į šią kategoriją bus uždraustos.
Aukšta rizika – DI sistemos, susijusios su infrastruktūra, švietimu ir profesiniu lavinimu, įdarbinimu ir darbuotojų vadyba, būtinomis privačiomis ir viešosiomis paslaugomis, įstatymų vykdymu, migracija ir pasienio kontrole, demokratinių procesų ir teisingumo administravimu. Šios dirbtinio intelekto sistemos sulauks griežčiausių reikalavimų, kuriuos privalės atitikti prieš pradedamos naudoti.
Ribota rizika – DI sistemos, kurioms bus taikomos tam tikros skaidrumo obligacijos. Pavyzdžiui pokalbių robotai, su kuriais bendraudami piliečiai privalės būti informuoti, jog informaciją jiems teikia dirbtinis intelektas, o ne žmogus.
Minimali rizika – DI sistemos, susijusios su tam tikromis, pavojaus piliečių teisėms ar saugumui nekeliančiomis programoms, pavyzdžiui dirbtinis intelektas kompiuteriniuose žaidimuose.
Šių taisyklių priežiūrą pagal susitarimą turės užtikrinti nacionalinės rinkos priežiūros institucijos, o jų vykdymas bus patikėtas sukurtai Europos Dirbtinio Intelekto Tarybai. Visa tai padės užtikrinti skaidrų bei itin saugų dirbtinio intelekto integravimą įvairiose sektoriuose. Galbūt taip aukštai iškelta kartelė paskatins ir kitas šalis imtis griežtesnių DI reguliavimų, ES tampant šių technologijų etikos principų etalonu.
Prognozės
Dirbtinis intelektas – ateities technologija, jau dabar ganėtinai giliai įsišaknijusi pažangiose pasaulio valstybėse. Reikalams ir toliau judant dabartine linkme, JAV ir Kinija užims pasaulio lyderių DI sferoje vietas, tuo tarpu griežtesnis ir atsargesnis ES požiūris į šios technologijos vystymą bei integravimą neleis šių galiūnių vytis taip sparčiai, kaip norėtųsi. Kita vertus, ES galės savo gyventojams užtikrinti aukščiausius saugumo ir etikos gairių laikymosi principus. Laikas parodys, ar ekonominė nauda, kurią gaus JAV ir Kinija gali tai atsverti.
„GovTech laboratorijos“ projektas, kurio dalis yra AI Boost iniciatyva, yra vykdomas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) ir yra finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis, nr. 01.2.1-LVPA-V-842 Inogeb LT.
