Stephanie Isaacson buvo vos 14 metų, kai 1989 m. eidama į mokyklą buvo užpulta, seksualiai išnaudota, sumušta ir pasmaugta. Užpuolikas nebuvo labai atsargus ir ant mergaitės kūno paliko savo pėdsakų, tačiau metų metus DNR analizė nedavė jokių rezultatų.
Tačiau šių metų pradžioje Teksaso DNR tyrimų kompanija „Othram“ kreipėsi į Las Vegaso policiją su pasiūlymu imtis kokio nors neištirto nusikaltimo. Tai nebuvo atsitiktinė idėja – anonimas paaukojo pinigų „Othram“, kad kompanija imtųsi kokios nors neišspręstos Las Vegaso bylos.
„Othram“ gavo sudėtingą užduotį – išspręsti S.Isaacson bylą. DNR pavyzdys per tuos metus sumažėjo iki vos 15 žmogaus ląstelių. Gerokai per mažai, kad žudikas būtų atpažintas naudojant įprastus metodus.
Septynis mėnesius „Othram“ po truputį kūrė žudiko profilį. Tuomet jis buvo lyginamas su duomenų bazėmis, kur buvo aptiktas panašus atitikmuo – žudiko pusbrolis.
Tyrėjai rado žudiką – tai buvo Darrenas Royus Marchandas. 1986 m. šis žmogus jau buvo teisiamas už 24 metų merginos nužudymą, tačiau tuomet pritrūko įrodymų. Panašu, kad po 3 metų jis nužudė S.Isaacson. Tačiau teisingumo rankos jis išvengė, nes 1995 m. nusižudė.
Tačiau svarbu tai, kad tyrėjai dabar turi įrankių, kurie leidžia identifikuoti nusikaltėlius naudojant labai mažus DNR pavyzdžius. Tai atveria duris daugybei kitų bylų, kurios dešimtmečius lieka neįmintos. O nusikaltėliai turi žinoti, kad net mažiausias ląstelių rinkinys gali pasiųsti juos už grotų.
S.Isaacson mama džiaugėsi, kad nužudymo byloje pagaliau yra ir žudiko vardas – nors jo paties jau ir seniai nebėra.
