Priimti daugiau darbuotojų – ne išeitis
V.Jokužio teigimu, kol Lietuvoje buvo pigiau naudoti žmogaus darbo jėgą, įmonės negalvojo apie inovacijų diegimą – nes tai būtų padidinę finansines gamybos išlaidas. Pagrindinis postūmis automatizavimo link įvyko pakilus atlyginimams ir atsiradus darbuotojų trūkumui. Automatizuotos įmonės ėmė didinti darbo našumą ir užkariauti pramonės rinką, pritraukdamos vis daugiau kvalifikuotų specialistų.
„Dažnai kalbama, kad robotai pakeitė darbuotojus ir automatizavus įmonę, darbuotojų skaičius sumažėjo. Pastebėjau vieną aiškų dėsnį: jeigu gamykla įdiegia robotizuotas gamybines linijas, padidėja tos gamyklos produktyvumas, darbo našumas ir konkurencingumas. Įmonė gali daugiau pagaminti, daugiau parduoti – to pasekoje darbuotojų reikia daugiau, negu reikėjo prieš robotizaciją“, – situaciją komentuoja verslininkas.
Kylant šalies vidutiniam atlyginimui, pagaminti daugiau ir kokybiškiau priimant daugiau darbuotojų, nėra išeitis. Efektyvesnio ir našesnio darbo pasiekti galima tik automatizuojant technologinius procesus. V.Jokužio nuomone, tokius pokyčius inicijuoti turėtų valstybė.
„Nemačiau, kad įsitvirtinusios įmonės sulauktų valstybės pagalbos robotizuoti esamą gamybą. Dažniausiai paramos sulaukia startuoliai. Reikėtų įžiebti kibirkštį ir pabandyti diegti naujas technologijas senose įmonėse – pavyzdžiui, valstybei finansuojant kelis pirmuosius robotus, kad įvyktų pirmieji pokyčiai“, – kalba pašnekovas.
Svarbi užduotis – dėmesys švietimui
Lietuvai norint tapti gamintojų šalimi ir sustiprinti pramonės sektorių, eksperto teigimu, reikėtų pradėti nuo valstybės įsikišimo į švietimo sistemą. Jau dabar kalbama apie mokyklose silpnėjančias matematikos žinias – o tai, pasak V.Jokužio, galima lyginti ir su pramonės ateities prognozėmis.
Dar mokyklose atkreipiama per mažai dėmesio į tiksliuosius mokslus – dėl šios priežasties vėliau pritrūksta kvalifikuotų specialistų. Jei tikslieji mokslai taptų prioritetu, būtų atidaroma daugiau STEAM centrų, jauni žmonės susidomėtų technologijomis ir jų hobis išaugtų į darbą, vėliau nešantį naudą visai šalies ekonomikai.
„Jeigu manęs paklaustų, ar reikia finansuoti tiksliųjų mokslų stipendijas, tai pasakyčiau, kad absoliučiai visiems, kurie studijuoja tiksliuosius mokslus, reikėtų skirti stipendijas. Tai žmonės, kurie ateityje neš didžiausią naudą valstybei. Indėlis į studentus ekonomikai vėliau atsipirks bent dešimt kartų“, – Teigia V.Jokužis ir priduria, kad reikėtų pakeisti ir aukštųjų mokyklų kryptis, kurios labiau atitiktų pramonės kryptį.
Mąstymas apie ateitį
Norint išsilaikyti rinkoje, technologijų specialistas įmonėms patartų galvoti ne apie šiandieną, o penkerius metus į priekį. Reikėtų įvertinti, ar gaminamas produktas artimoje ateityje neišnyks ir apsvarstyti naujus gaminius – o tik tada augti į automatizuotą įmonę, kuri būtų konkurencinga ateityje.
„Strategija turi būti vystoma į priekį. Yra įmonių, kurios galbūt visada ir išlaikys 10-15 darbuotojų, teikiančių paslaugas, nišinį nedidelį produktą. Dažnai tai pačių įmonių vadovų psichologijoje užkoduota nenoro augti ir plėstis strategija. Man atrodo, kad pamąstymas į priekį padėtų tą strategiją pakeisti. Įmonėms automatizuojantis, žmogaus rankų darbo indėlis į gaminį mažės, todėl atsiras galimybė į produktą neįskaičiuoti žmogaus darbo atlyginimo ir tą pačią prekę, konkuruojant rinkoje, parduoti už žemesnę kainą“, – sako V.Jokužis.
Taip pat automatizuota gamyba susijusi ir su produkto kokybe. Darbą atliekant robotams, sumažėja produkto gamyboje padarytų klaidų tikimybė.
Galvojimas ne apie pelną, o perspektyvą
V.Jokužio nuomone, pirmiausia įmonėms reikėtų galvoti ne apie pelną, o apie darbo našumą ir ateities perspektyvas. Nors robotas ar automatizuota sistema neatsipirks per metus, pakeistas rankų darbas taps investicija į ateitį.
„Nereikėtų tiesiog skaičiuoti pelno, reikėtų pažiūrėti į plėtrą plačiau ir įvertinti, ar įmonė galės išsilaikyti rinkoje, jei neautomatizuos savo gamybos. Lietuvos įmonės užsakymus daro užsienio kompanijoms, tačiau, kai tą patį gaminį pigiau ims gaminti Ukraina, Baltarusija ar kitos šalys, užsienio užsakovai pasirinks pigesnius variantus“, – atkreipia dėmesį V.Jokužis.
Taip pat vienas iš būdų plėsti veiklą – automatizuotoms įmonėms ne tik gaminti užsienio kompanijų užsakomas detales, tačiau ir pačioms kurti savo produktą. Dažnai startuoliai neturi galimybės išeiti į gamybą, nes neturi pajėgumo, o įsitvirtinusios įmonės gamina tik subrangą. Tokioms įmonėms V.Jokužis patartų ieškoti kūrybingų žmonių, pritraukti prie įmonių gamybos ir pradėti gaminti naujai sukurtus produktus.
„Startuoliai, pagaminę prototipą, pakliūva į mirties slėnį, kur graži idėja ir užgęsta. Startuoliai ir automatizuotos įmonės, kuriančios subrangą, būtų įdomus junginys, kuris galėtų išeiti į pasaulinę rinką“, – sakė V.Jokužis.
Lietuvos ateities perspektyvos
„Manau, kad kito kelio nėra, kaip tik didinti darbo efektyvumą robotizuojant įmones. Mąstymas sumažinti žmonėms atlyginimą ir gaminti viską rankiniu būdu neturi jokios perspektyvos“, – įsitikinęs verslininkas.
V.Jokužio teigimu, didžiausias lūžis šalies pramonės sektoriuje turėtų įvykti per ateinančius 5-7 metus. Tai priklausys ne tik nuo įmonių automatizavimosi, tačiau ir nuo technologijų plėtros visame pasaulyje.
„Didžiausi pokyčiai turėtų įvykti transporto ir energetikos sektoriuose. Globalinis atšilimas, bendra pasaulio iniciatyva nenaudoti iškastinio kuro, jį pakeičiant atsinaujinančia energetika turėtų pakeisti visą pramonę. Dar trūksta naujųjų technologijų plėtros, kad galėtumėme naudoti visus metus atsinaujinančią elektros energiją arba padidinti jos kiekį – bet tokie laikai jau visai netoli.
Manau, kad galime padaryti daug daugiau, nei manome. Elektromobiliai pakeis automobilius daug greičiau, negu dabar galime įsivaizduoti. Jei sieksime automatizacijos, skatinsime jaunus žmones studijuoti technologijas ir Lietuvą galime paversti pramonine naujųjų technologijų šalimi“, – sako V. Jokužis.
