Šių metų Nobelio fizikos premija gali tekti „nematomumo apsiausto“ išradėjui

Kvantinės fizikos tyrėjai, „nematomumo apsiausto“ išradėjas ir vienas iškilus italų teoretikas minimi tarp pretendentų antradienį pelnyti šių metų Nobelio fizikos premiją, kurią pernai gavo juodųjų skylių tyrinėtojai.

 Britanijos mokslininkas Johnas Pendry nudžiugintų tiek fizikus, tiek Hario Poterio gerbėjus, jeigu Nobelio premija atitektų jam – už išradimą, pramintą „nematomumo apsiaustu“ (asociatyvinė iliustr.)<br> 123rf nuotr.
 Britanijos mokslininkas Johnas Pendry nudžiugintų tiek fizikus, tiek Hario Poterio gerbėjus, jeigu Nobelio premija atitektų jam – už išradimą, pramintą „nematomumo apsiaustu“ (asociatyvinė iliustr.)<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 5, 2021, 10:36 AM

Prestižinio apdovanojimo laureatai turėtų būti paskelbti Stokholme apie 11 val. 45 min. vietos (12 val. 45 min. Lietuvos) laiku. Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui ir Ardemui Patapoutianui, atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.

Pastaruosius dvejus metus premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta astrofizikos tyrėjams, tad ekspertai dabar prognozuoja, jog Nobelio komitetas šiemet savo dėmesį nukreips kitur.

Jau ne vienus metus prancūzas Alainas Aspectas minimas kaip potencialus laureatas dėl savo tyrimų kvantinės sieties srityje. Premiją jis galėtų gauti bendrai su Austrijos mokslininku Antonu Zeilingeriu ir amerikiečiu John Clauseriu.

Kvantinė sietis yra reiškinys, kai užmezgamas ryšys tarp dviejų ar daugiau dalelių ar molekulių kvantinių būsenų – sukinio, poliarizacijos ar momento. Ši sąsaja gali išlikti net tada, kai erdvėje objektai yra toli vienas nuo kito, o su kuriuo nors iš jų atliekamos manipuliacijos paveikia visus kitus.

Albertas Einsteinas šią teoriją, pradėtą plėtoti praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje, vadino „baugia“, nes sietis atrodo veikianti akimirksniu, nesant jokio akivaizdaus ryšio tarp susijusių elementų.

Prancūzijoje 9-o dešimtmečio pradžioje A. Aspecto atlikti eksperimentai pirmąkart pademonstravo, kad ši teorija veikia praktiškai, taip pat įrodė, kad A. Einsteinas šiuo klausimu iš dalies klydo.

Nobelio premijų skyrimą stebintys ekspertai sakė, kad šiemet apdovanojimo taip pat gali tikėtis mokslininkai, atvėrę kelią sukurti kvantinius kompiuterius ir pažangesnius kriptografijos metodus. Tarp jų minimi amerikiečiai Charlesas Bennettas ir Peteris Shoras, taip pat kanadietis Gilles'is Brassard'as.

Informacinių technologijų „šventuoju graliu“ laikomas kvantinis kompiuteris gali apdoroti sudėtingą informaciją sunkiai suvokiama sparta ir galėtų kada nors beviltiškai aplenkti net ir pačius pajėgiausius mūsų laikų kompiuterius.

„Nematomumo apsiaustas“

Tuo metu Britanijos mokslininkas Johnas Pendry nudžiugintų tiek fizikus, tiek Hario Poterio gerbėjus, jeigu Nobelio premija atitektų jam – už išradimą, pramintą „nematomumo apsiaustu“.

2006 metais J. Pendry paskelbė koncepciją, kad metamedžiagos gali būti panaudotos iškreipti šviesą aplink kokį nors objektą ir padaryti jį nematomą.

Ši originali idėja buvo išplėtota ir pritaikyta daugeliui sričių, pradedant garso bangų nukreipimu, baigiant naujomis pastatų apsaugos nuo žemės drebėjimų technologijomis.

Specializuotas institutas „Clarivate“, kasmet skelbiantis į Nobelio premiją galinčių pretenduoti mokslo pasiekimų sąrašus, nurodė, kad šiemet apdovanojimas gali būti skirtas italų teorinės fizikos specialistui Giorgio Parisi už „revoliucingus atradimus, susijusius su kvantine chromodinamika ir sudėtingų netvarkingų sistemų studijomis“.

„Daug dalykų yra keblu suprasti eiliniams mirtingiesiems“, – padėtį apibendrino Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“.

Praeitų metų Nobelio fizikos premija paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui, vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez už tyrimus, susijusius su juodosiomis skylėmis – Visatos objektais, kurių gravitacija tokia stipri, kad iš jų negali ištrūkti niekas, net ir šviesa.

Jeigu Nobelio komitetas nuspręstų vėl pagerbti kosmoso tyrimų srityje dirbančius mokslininkus, kaip pretendentai minimi Meksikos ir Britanijos tyrėjas Carlosas Frenkas, Kanados ir Argentinis astrofizikas Julio Navarro ir britas Simonas White'as. Visi trys gilinasi į galaktikų evoliuciją, kosmoso struktūras ir tamsiosios medžiagos aureoles.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.