Lietuvis profesorius paaiškino, kokia tikroji atradimo, laimėjusio chemijos Nobelio premiją, reikšmė

53-ejų vokiečiui Benjaminui Listui ir jo bendraamžiui amerikiečiui Davidui MacMillanui Nobelio chemijos premija skirta už asimetrinių organokatalizių vystymą.

53-ejų vokiečiui Benjaminui Listui ir jo bendraamžiui amerikiečiui Davidui MacMillanui Nobelio chemijos premija skirta už asimetrinių organokatalizių vystymą.<br> 123rf iliustr.
53-ejų vokiečiui Benjaminui Listui ir jo bendraamžiui amerikiečiui Davidui MacMillanui Nobelio chemijos premija skirta už asimetrinių organokatalizių vystymą.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 10, 2021, 1:12 PM

„Pasaulis pilnas molekulių – nuo deguonies, kuriuo kvėpuojame, iki sudėtingų vaistų, kurie gydo ligas. O kad sujungtume molekules, reikia specialia tvarka sujungti individualius atomus, – pristatydama apdovanojimą kalbėjo biofizinės chemijos profesorė Parnilla Wittung Stafshede. – Tai nėra paprasta užduotis. Dauguma cheminių reakcijų – lėtos, tad tenka jas paskubinti. Katalizatorius yra substancija, kuri paskatina reakcijas, bet jose nedalyvauja.

Žinojome tik dvi katalizatorių formas – masyvius fermentus ir metalinius katalizatorius. Bet viskas pasikeitė, kai B.Listas ir D.McMillanas nepriklausomai vienas nuo kito atrado, kad tai pačiai užduočiai galima panaudoti mažas organines molekules. Šis metodas jau plačiai naudojamas kuriant vaisus ar gaminant cheminius preparatus“.

„Ir pats esu daręs panašius mokslinius darbus, – patikino Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Organinės chemijos katedros profesorius dr. Albinas Žilinskas. – Šios metodologijos panaudojimas turi didelį teigiamą ekonominį bei gamtosauginį poveikį“.

Pavyzdžiui, priešuždegiminiams vaistams „Oseltamivirum“ pagaminti (jie skiriami susirgus gripu), reikėdavo įveikti 12 stadijų, o panaudojus vadinamąjį organokatalizatorių procesas sutrumpėjo iki 5 stadijų. Taigi vaistų gamybai reikia gerokai mažiau reagentų, vadinasi – mažiau išlaidų, mažiau susidaro atliekų, mažiau yra ir taršos.

„Mes tokius junginius naudojame savo darbe – tai vadinamoji asimetrinė katalizė. Visų cheminių reakcijų katalizatoriai brangūs. Gyvuose organizmuose tokie katalizatoriai yra fermentai. O kai cheminės reakcijos vyksta kolbose, naudojami katalizatoriai iš platinos, paladžio, rodžio ir kitų tauriųjų metalų, ir tai – brangu , – paaiškino A.Žilinskas. – Dabar kaip katalizatorius gali būti naudojamos ir mažosios organinės molekulės, pavyzdžiui, prolino, – aminorūgšties, kurios yra kiekviename gyvame organizme.

Prolinas, palyginti su metaliniais katalizatoriais, yra nebrangus. O tai – dar vienas teigiamas ekonominis poveikis. Žinoma, ne visur įmanoma pritaikyti organokatalizatorius, bet kur galima, jie – puikūs“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.