Didžiosios Britanijos vyriausybės ir mokslininkų ankstyvaisiais koronaviruso pandemijos etapais vykdytas „natūralaus bandos imuniteto“ kūrimo strategijos rėmimas kainavo tūkstančius gyvybių ir buvo „viena svarbiausių kada nors Jungtinės Karalystės patirtų visuomenės sveikatos politikos nesėkmių“, teigiama parlamentinio tyrimo išvadose.
Bendra ataskaita, kuriai vienbalsiai pritarė 22 parlamento nariai iš konservatorių, leiboristų ir Škotijos nacionalinės partijos, yra pirmasis autoritetingas Jungtinės Karalystės atsako į pandemiją tyrimas, paskelbtas dar prieš ministro pirmininko Boriso Džonsono pažadėtą išsamų viešą tyrimą.
Parlamentarai apkaltino vyriausybę ir jos mokslinius patarėjus „grupiniu mąstymu“, kuris neatsižvelgė į efektyvius kovos su COVID-19 būdus, kokių imtasi kitose pasaulio šalyse. Bendruomenių rūmų Mokslo ir technologijų bei Sveikatos ir socialinės rūpybos komitetų ataskaitoje teigiama, kad nepaisant to, kad Jungtinė Karalystė turi „geriausią pasaulyje patirtį“, pirmosiomis pandemijos savaitėmis buvo nuspręsta atidėti karantiną ir socialinį atsiribojimą.
Naujasis koronavirusas Jungtinėje Karalystėje siejamas su daugiau nei 150 000 mirčių – o tai yra vienas didžiausių mirčių atvejų skaičius pasaulyje – nors kaip pažymima ataskaitoje, tarptautinis mirtingumo rodiklių palyginimas nėra paprastas.
2020 m. kovą šalis lėčiau nei kelios kitos Europos šalys įsivedė karantiną ir pademonstravo „nepateisinamą aplaidumą“, nes nepradėjo sėkmingos testavimo ir kontaktų atsekimo operacijos, kaip tai padarė daugelis Rytų Azijos šalių. Kita klaida buvo ta, kad nebuvo anksti įvesta griežta pasienio kontrolė, kuri būtų sumažinusi COVD-19 plitimą tarp keliaujančiųjų.
Mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas Gregas Clarkas sakė, kad jie pateisina mokslo patarėjus dėl „sąmoningo „bandos imuniteto“ politikos vykdymo, tačiau buvo tam tikro fatalizmo, dėl kurio tai buvo neišvengiamas rezultatas, atsižvelgiant į tuo metu buvusius ribotus tyrimų pajėgumus ir plačiai paplitusį požiūrį, kad visuomenė nesutiks su ilgalaikiu karantinu“.
Ataskaitoje nurodytos kelios priežastys, dėl kurių pandemijos pradžioje vykdytoje politikoje buvo padarytos klaidos. Tarp jų – nepakankami duomenys apie COVID-19 plitimą, nulemti menko testavimo Jungtinėje Karalystėje. Taip pat – pernelyg didelis pasitikėjimas konkrečiais matematiniais modeliais, nepakankamas visuomenės noro laikytis karantino priemonių įvertinimas, nepagrįstas vyriausybės Mokslinės patariamosios grupės ekstremalioms situacijoms narystės ir veiklos slaptumas ir galiausiai autocentriškas požiūris, dėl kurio buvo atsisakyta alternatyvių požiūrių į problemą, kurių laikėsi kitos šalus – ypač iš Rytų Azijos ar kitos Europos šalys.
Reaguodama į ataskaitą, britų vyriausybė teigė, kad „per visą pandemijos laikotarpį buvo vadovautasi mokslo ir medicinos ekspertais, ir buvo niekada nevengta imtis skubių bei ryžtingų veiksmų, kad būtų gelbėjamos gyvybės, įskaitant apribojimų ir draudimų įvedimą“.
Parlamentarai atkreipė dėmesį, kad iš 87 asmenų, nurodytų kaip dalyvavusių bent viename Mokslinės patariamosios ekstremaliųjų situacijų grupės posėdyje, visi, išskyrus vieną, buvo iš Jungtinės Karalystės institucijų. „Dėl tam tikro grupinio mąstymo mes nebuvome tokie atviri kitur taikomiems metodams – pavyzdžiui, ankstesniam karantinui, sienų kontrolei ir veiksmingam testavimui bei kontaktų sekimui, kiek turėjome būti“, – teigė jie.
150 puslapių ataskaitoje remiamasi 400 rašytinių pareiškimų ir 50 liudytojų parodymais, pradedant vyriausiuoju moksliniu patarėju seru Patricku Vallance'u bei vyriausiuoju gydytoju Chrisu Whitty ir baigiant Boriso Johnsono buvusiu vyriausiuoju patarėju Dominicu Cummingsu.
Pasak G.Clarko, vakcinų programa klestėjo kaip „veiksmingas viešojo ir privačiojo sektorių bei mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimas“, bet „Test and Trace“ (liet. „ištestuok ir atsek“ – testavimo ir kontaktų atsekimo programa, lrytas.lt past.) buvo vykdoma pagal centralizuotą modelį, kuris atmetė universitetų ir kitų laboratorijų, nesusijusių su Anglijos visuomenės sveikatos organizacija, pagalbą, o vietinės visuomenės sveikatos priežiūros komandos nebuvo veiksmingai pasitelktos kontaktų paieškai.
Komentuodamas ataskaitą, šešėlinis sveikatos apsaugos sekretorius Jonathanas Ashworthas sakė:
„Tai yra smerkianti ataskaita, kurią parengė įvairių partijų parlamento narių grupė ir kurioje aptariamos didžiulės ministrų klaidos, padarytos reaguojant į pandemiją. Kiekviename žingsnyje ministrai buvo įspėjami, tačiau jie reagavo atsainiai. Mums reikia viešo tyrimo, kad tokios tragiškos klaidos daugiau niekada nepasikartotų“.
Vienas buvęs konservatorių vyriausybės ministras teigė, kad ataskaitoje išsakyta kritika britų mokslininkams „reiškia, kad ministrai negali tiesiog sakyti – mes vadovavomės mokslu, kas buvo praėjusių metų mantra. Nes mokslas nėra juodas ir baltas, o sprendimas įvesti karantiną – yra“.
Rimta ankstyva klaida
Didžiosios Britanijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Boriso Johnsono, kaltinama delsimu, kai 2020 m. pradžioje Europą užklupus COVID-19 pandemijai, šalis nepanoro įvesti viešojo gyvenimo, kelionių ar sienų apribojimų.
Nors apie tai niekada nebuvo oficialiai paskelbta, pradinis Jungtinės Karalystės požiūris į naująjį koronavirusą (kuris nuo bandymo „sulaikyti“ viruso plitimą perėjo į bandymą jį „atitolinti“) buvo plačiai vertinamas kaip būdas pasiekti „bandos imunitetą“.
Mokslui žinoma, kad didelį populiacijos imunitetą virusui galima įgyti tiek natūraliai užsikrėtus (organizmui kovojant su virusu susidaro antikūnai), tiek skiepijant.
Pastarajam būdui paprastai teikiama pirmenybė, nes taip išvengiama nepageidaujamo poveikio – pavyzdžiui, viruso sukeltų mirčių pertekliaus. Tačiau pandemijos pradžioje skiepų nuo COVID-19 nebuvo, todėl kai kurios šalys – pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ir Švedija – norėdamos pasiekti tam tikrą gyventojų imuniteto lygį, teikė pirmenybę tam, kad virusas išplistų tarp gyventojų.
Tačiau dėl šios strategijos Jungtinėje Karalystėje naujasis koronavirusas sparčiai plito, sukėlė tūkstančius vyresnio amžiaus žmonių mirčių ir apkrovė Nacionalinę sveikatos apsaugos tarnybą. Didžiosios Britanijos vyriausybė (o vėliau ir Švedijos vyriausybė) pakeitė strategiją ir kovo 26 d. visoje šalyje įvedė karantiną.
„Kai vyriausybė nuo „sulaikymo“ etapo perėjo prie „atitolinimo“ etapo, buvo bandoma ne visiškai sustabdyti COVID-19 plitimą, bet valdyti viruso plitimą populiacijoje. Praktiškai tai reiškė sutikimą, kad bandos imunitetas, įgautas užsikrėtus, yra neišvengiamas rezultatas – atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė neturėjo tvirtos vakcinos perspektyvos, tyrimų pajėgumai buvo riboti ir vyravo nuomonė, kad visuomenė nesutiks, kad ilgesniam laikui būtų įvestas karantinas“, – teigiama ataskaitoje.
Tačiau taip elgdamasi Jungtinė Karalystė „padarė rimtą ankstyvą klaidą, pasirinkdama šį fatalistinį požiūrį“, – sakoma tyrimo išvadose.
Parengta pagal „Financial Times“ ir CNBC.
