Kaip pranešė žurnalas „Science Magazine“, pirmą kartą 47 metų moteris su COVID-19 buvo hospitalizuota 2020 m. pavasarį JAV Nacionaliniame sveikatos institute (NIH) Merilende. Jos infekcija tęsėsi 335 dienas ir moteris buvo stebima dėl pakartotinai teigiamų COVID-19 testų, o taip pat užsitęsusių simptomų, dėl kurių jai namuose reikėjo papildomo deguonies.
Nors moters koronaviruso testai buvo teigiami, kelis mėnesius po užsikrėtimo viruso kiekis jos organizme buvo toks mažas, kad vos aptinkamas – bet 2021 m. kovą vėl padidėjo. Mokslininkai palygino jos pirminės infekcijos metu paimtų mėginių genomus su naujausios infekcijos genomu ir nustatė, kad virusas buvo tas pats. Kitaip tariant, ši pacientė nebuvo pakartotinai užsikrėtusi, bet beveik metus sirgo tuo pačiu virusu, tyrime rašo jo autoriai. Pats tyrimas paskelbtas išankstinių publikacijų duomenų bazėje „medRxiv“ ir kol kas dar nėra recenzuotas.
Tikėtina, kad koronavirusas moters organizme galėjo išsilaikyti taip ilgai todėl, nes jos imuninė sistema buvo nusilpusi dėl anksčiau gydytos limfomos – t.y. imuninės sistemos dalies vėžio, rašo „Science Magazine“. Maždaug prieš trejus metus pacientei buvo sėkmingai taikyta CAR T ląstelių terapija, kuri susilpnino jos imuninę sistemą, nes iš organizmo buvo pašalinta didžioji dalis B ląstelių – imuninės sistemos ląstelių, gaminančių antikūnus.
Esama pavienių pranešimų apie imuniteto sutrikimus turinčius pacientus, kurie virusu sirgo daug ilgiau nei tikėtasi – pavyzdžiui, Vašingtone (JAV) leukemija sergantis pacientas virusą turėjo 70 dienų – tačiau šis moters atvejis yra ilgiausias užregistruotas atvejis pasaulyje.
Pacientų, kurių imuninė sistema nusilpusi, infekcijos atvejai „leidžia pamatyti, kaip virusas tyrinėja genetinę erdvę“, – žurnalui „Science Magazine“ sakė NIH molekulinė virusologė ir vyriausioji tyrimo autorė Elodie Ghedin. Analizuodami šios pacientės ir kitų lėtinėmis infekcijomis užsikrėtusių žmonių mėginius, mokslininkai gali pamatyti, kaip virusas evoliucionuoja.
Iš limfoma sergančios pacientės paimtame koronaviruso mėginyje mokslininkai aptiko dvi genetines delecijas (mutacijas, dėl kurios ištrinamos genomo dalys): vieną – kai kuriuose genuose, koduojančiuose viruso smaigalio baltymą (viruso įrankį, kurį jis naudoja žmogaus ląstelėms užpulti), o kitą – didžiulę deleciją už smaigalio baltymo ribų, t.y. srityje, kuri dėl tyrimų trūkumo beveik nežinoma. Kiti tyrėjai panašią deleciją, esančią už smaigalio baltymo ribų, aptiko lėtinėmis infekcijomis sergančių pacientų organizme.
Lėtinės infekcijos pasitaiko retai, tačiau jos gali lemti naujų viruso variantų atsiradimą – nes virusas turi daugiau laiko ir erdvės evoliucionuoti organizme, kurio imuninė sistema nusilpusi. Limfoma sergančioje pacientėje, kuri vėl buvo hospitalizuota ir gydoma nuo COVID-19, virusas galiausiai išnyko, ir nuo balandžio mėnesio COVID-19 testai buvo daug kartų neigiami.
Parengta pagal „Live Science“.
