Geochemikas Lexas van Geenas dirba srityje, kurs susikerta visuomenės sveikatos ir aplinkos rizikos veiksniai. Jo atlikti gamtinės arseno taršos požeminiame vandenyje tyrimai per du dešimtmečius įspėjo pasaulio bendruomenę apie šį klastingą pavojų.
Kolumbijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijoje dirbantis L.Van Geenas, bendradarbiaudamas su Mičigano valstybinio universiteto (JAV) ekonomistu Prabhatu Barnwalu, 2020 m. pradžioje tęsė tokius darbus Bangladeše. Tyrimo tikslas buvo palyginti įvairių būdų, kaip informuoti gyventojus apie šulinių tyrimų dėl arseno rezultatus. Nuo 2020 m. sausio mėnesio Van Geenas dirbo su Bangladešo organizacijos „Innovations for Poverty Action“ suburta profesionalių surašinėtojų komanda, kuri 135 kaimo kaimuose apklausė 16 054 namų ūkius.
2020 m. kovo 23 d. komandai teko sustabdyti darbą, nes Bangladeše buvo paskelbta pandeminė padėtis. Tačiau gausi jau surinkta demografinė informacija L.Van Geenui ir jo kolegoms pakišo idėją. Užuot tyrinėję arseną, jie nusprendė panaudoti duomenis išsamiam mirtingumo nuo COVID-19 tyrimui – tuose pačiuose 135 kaimuose.
L.Van Geenas su kolegomis norėjo išsiaiškinti, ar santykinai mažas oficialiai praneštų mirčių nuo COVID-19 Bangladešo kaimo vietovėse 2020 m. skaičius galėjo būti nepakankamos mirčių apskaitos rezultatas.
Kad tai išsiaiškintų, jo komanda, dirbdama nuotoliniu būdu, skambino į kiekvienus namus ar šeimą ir uždavinėjo klausimus, kurie leido išsiaiškinti, ar pandemija palietė šiuos namų ūkius – ir jei palietė, tai kaip. Kad galėtų susisiekti su tiek daug namų ūkių, apklausos komanda veikė kaip skambučių centras, kuriame dirbo daugiau nei 50 surašinėtojų.
Ir tai, ką jie nustatė – ir kas ką tik paskelbta Amerikos medicinos asociacijos žurnale „JAMA Network Open“ – buvo netikėta.
„Tikėjomės, kad mirtingumas dėl COVID-19 bus labai padidėjęs, kaip kad žinojome [iš pranešimų iš kitų pasaulio šalių]. Pavyzdžiui, 2020 m. mirtingumas Jungtinėse Valstijose buvo maždaug 20 proc. didesnis – o tai yra labai daug“, – pasakoja L.Van Geenas.
Tačiau surinkti duomenys parodė ne tai. Priešingai, iš 11 256 namų ūkių, su kuriais tyrėjams pavyko susisiekti, nuo 2020 m. vasario iki spalio pabaigos mirė 276 žmonės – t.y. šiek tiek mažiau nei 2019 m. tais pačiais mėnesiais prieš pandemiją, kai šiuose kaimuose buvo užregistruoti 289 mirties atvejai.
„Dėl priežasčių, kurias reikėtų tirti toliau, neatrodo, kad COVID-19 poveikis mirtingumui Bangladešo kaimo vietovėse 2020 m. būtų panašus į tą, kurį pandemija padarė daugelyje kitų šalių“, – teigiama tyrimo išvadose. Iš tikrųjų, remiantis atskirais Bangladešo vyriausybės duomenimis, mirtingumas šiek tiek net sumažėjo – nors Bangladešo miestuose jis išaugo apie 10 proc.
Kolumbijos universiteto Mailmano visuomenės sveikatos mokyklos Aplinkos sveikatos mokslų katedros profesorius ir Klimato bei sveikatos programos direktorius Jeffrey Shamanas tyrinėja infekcijų sukėlėjų išlikimą, perdavimą ir ekologiją. Jis teigia, kad L.Van Geeno tyrime galima daug sužinoti apie COVID gebėjimą plisti – ir skatina atlikti daugiau tyrimų.
„Padėtis, kad kai kuriose Bangladešo vietovėse 2020 m. nebuvo protrūkio, nėra būdinga išimtinai Bangladešui. Būta ir kitų vietų“, – sako jis ir pažymi, kad Vietname – šalyje, kurioje gyvena 98 mln. žmonių – 2020 m. buvo užregistruotos tik 35 COVID-19 sukeltos mirtys, ir mažiau nei 3 000 susirgimo atvejų.
„Klausimas iš tikrųjų yra toks: ką jie padarė teisingai? Ar jiems pasisekė? Tai yra dalykai, kuriuos norėtųsi žinoti iš visuomenės sveikatos perspektyvos, kad būtų galima sužinoti, ką daryti toliau, – teigia J.Shamanas. – Kodėl per šį laikotarpį ši [Bangladešo] teritorija buvo apsaugota nuo ligų taip gerai, kad jie net turėjo sumažėjusį mirtingumą?“
Anot mokslininko, tikrai nėra taip, kad žmonės nuo COVID-19 čia nemirė išvis. „Negalutiniais duomenimis, mirtingumas Bangladešo kaimo vietovėse 2021 m. padidėjo, – sako L.Van Geenas. – Galbūt tais antraisiais metais kaimo vietovėse labiau išplito deltos variantas“.
J.Shamanas teigia, kad šie duomenys suteikia galimybę atlikti tolesnius tyrimus – ypač jei deltos variantas iš tiesų lėmė patvirtintą mirtingumo nuo COVID padidėjimą šiame regione. „Atrodo, kad arba jie nesugebėjo išlaikyti tokio kontrolės lygio, kokį pavyko išlaikyti 2020 m., arba delta buvo tiesiog per daug agresyvi, kad tai ją sulaikytų“, – teigia mokslininkas.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
