Pasaulio sveikatos organizacija naująją liniją pavadino omikron, o kelios tyrėjų grupės, pakartojusios Durbano ir kitų laboratorijų tyrimus, nustatė genetinius pokyčius, dėl kurių omikron tapo naujuoju blogiuku koronavirusų šeimoje.
Nors daugelis šių mutacijų žinomos iš kitų variantų, mokslininkai vis dar nėra tikri, ar dėl jų omikron iš esmės skiriasi nuo ankstesnių variantų – ypač nuo itin dominuojančio delta varianto.
Prireiks dar kelių savaičių bandymų, kad būtų galima nustatyti, kokių papildomų „supergalių“ – jei tik tokių yra – šios mutacijos suteikia omikron atmainai.
Mokslininkai dabar aiškinsis, kas vyksta: tirs iš pacientų paimtus mėginius, išskyrinės jų genomus – kad išsiaiškintų, ar infekcijas sukelia omikron atmaina ir stebės, ar vis daugiau mėginių rodo būtent omikron atmainą.
Jie taip pat stebės, ar omikron infekcijos sukelia sunkesnes ligas ir ar pilnai paskiepyti žmonės yra labiau linkę užsikrėsti būtent omikron, o ne kitomis atmainomis.
Tokie bandymai gali užtrukti mėnesius.
„AstraZeneca“ taip pat jau atlieka tyrimus – ten, kur buvo nustatytas šis variantas, t.y. Botsvanoje ir Esvatinyje. Tai leis mums surinkti realius duomenis apie „Vaxzevria“ efektyvumą prieš šį naująjį viruso variantą“, – penktadienį sakė gamintojų atstovas spaudai.
Vakcinų kūrėjai taiko tai, kas per visą pandemijos laikotarpį tapo pagrindiniu tyrimų metodu – ima paskiepytų savanorių ir žmonių, neseniai pasveikusių nuo COVID-19, kraują ir sumaišo jį su naujojo varianto arba laboratorijoje sukurto varianto, vadinamo pseudovirusu, mėginiais – kad pamatytų, kaip imuninės ląstelės ir baltymai veikia prieš jį.
Kraujo serume yra antikūnų, B ir T ląstelių, kurios atlieka organizmo imuninės sistemos darbą.
„Pfizer“ ir jos partnerė „BioNTech“, o taip pat „Moderna“ bei „Johnson & Johnson“ teigia pradedančios tokius eksperimentus.
Šis metodas pirmiausia buvo naudojamas siekiant įrodyti, kad vakcinos veikia apsaugant žmones nuo koronavirusinės infekcijos, vėliau – demonstruojant, kad jos veikia prieš alfa, beta, gama ir delta variantos, o galiausiai – ir pateikiant pirmuosius imuniteto silpnėjimo įrodymus.
Tokie laboratorinių tyrimų metodai kartu su realaus pasaulio įrodymais yra sprendimų dėl vakcinų leidimų, patvirtinimų ir jų naudojimo gairių priėmimo pagrindas.
Visa tai bus naudojama informuojant pasaulį apie omikron keliamą riziką.
„Yra du būdai, kaip mes tai išsiaiškinsime, – pirmadienį CNN sakė JAV Nacionalinių sveikatos institutų direktorius daktaras Francisas Collinsas. – Vienas iš jų – laboratoriniai eksperimentai. Norint tai padaryti, reikia iš tikrųjų turėti laboratorijoje išaugintą omikron izoliatą, tada jį sumaišyti su paskiepytų žmonių serumu ir stebėti, ar tas paskiepytųjų serumas vis dar neutralizuoja virusą. Tam reikia šiek tiek laiko, kad virusas užaugtų. Ir nėra daug būdų kaip tai pagreitinti“.
Pasaulio sveikatos organizacijos COVID-19 techninė vadovė Maria Van Kerkhove CNN sakė, kad prireiks šiek tiek laiko, kol viruso atsargos „padidės“.
„Mūsų skaičiavimais, reikės nuo dviejų iki keturių savaičių“, – sakė ji.
JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto direktorius daktaras Anthony Fauci antradienį išdėstė du galimus tyrimų variantus.
„Vienas iš būdų yra gauti virusą ir jį auginti arba perkelti į modifikuotą formą, vadinamą pseudovirusu. Tai padarius, galima paimti pasveikusiųjų plazmos, monokloninių antikūnų, taip pat paskiepytųjų serumą ir antikūnus – kad pamatytume, ar jie neutralizuoja virusą, – sakė jis Baltuosiuose rūmuose vykusiame pasitarime. – Tai leis gana gerai suprasti, koks yra šios viruso atmainos atsparumo imuninei sistemai lygis. Šis procesas greičiausiai užtruks dvi savaites ar ilgiau – o gal net ir greičiau, priklausomai nuo to, kaip gerai virusas augs mūsų gautuose izoliatuose“.
Pasak jo, tose šalyse, kuriose yra daug atvejų – pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikoje – kompiuterinės ir evoliucinės biologijos specialistai galės išsiaiškinti, kaip ši viruso atmaina konkuruoja su delta. „Tai tik keli dalykai, kuriems sužinoti prireiks nuo poros iki kelių savaičių“, – sakė jis.
JAV Maisto ir vaistų administracijos komisarės pareigas laikinai einanti dr. Janet Woodcock antradienį teigė, kad agentūra bendradarbiauja su medicinos produktų bendrovėmis (gaminančiomis testus, vaistus ir vakcinas), siekdama atkreipti dėmesį į galimą naujo varianto poveikį.
„Paprastai genetinės informacijos ir pacientų mėginių gavimas, kad būtų galima nustatyti variantus ir atlikti tyrimus, reikalingus jų poveikiui įvertinti, užtrunka ilgai. Tačiau mes tikimės, kad didžioji dalis šio darbo bus atlikta per artimiausias savaites“, – sakė J.Woodcock.
Parengta pagal CNN.
