Remiantis šia teorija, gyvūnas galėjo užsikrėsti COVID-19 sukeliančiu SARS-CoV-2 virusu maždaug 2020 m. viduryje, pranešė STAT. Daug kartų mutavęs gyvūno organizme, pakitęs koronavirusas galėjo persikelti į žmones. Šią įvykių grandinę galima apibūdinti kaip atvirkštinę zoonozę, kai sukėlėjas iš žmonių peršoka į gyvūnus, o tada seka zoonozė, kai mikrobas iš gyvūnų pereina į žmones.
Vienas iš svarbiausių įrodymų, pagrindžiančių šią teoriją – tai, kad omikron nuo kitų SARS-CoV-2 atmainų atsiskyrė labai seniai, STAT sakė Scrippso tyrimų instituto imunologas Kristianas Andersenas.
Mosklininko teigimu, palyginus šią teoriją su kitomis omikron kilmės teorijomis – pavyzdžiui, kad atmaina išsivystė nusilpusį imunitetą turinčiame žmoguje arba žmonių populiacijoje, kurioje virusologinė priežiūra buvo prasta, „atvirkštinė zoonozė, po kurios sekė nauja zoonozė, atrodo labiau tikėtina, atsižvelgiant tik į turimus įrodymus apie tikrai gilią atšaką (t.y. ankstyvą atsiskyrimą nuo kitų koronaviruso variantų, red .past.) ir pačias mutacijas, nes kai kurios iš jų yra gana neįprastos“.
Omikron atmina savyje turi sukaupusi septynias mutacijas, dėl kurių šis variantas gali užkrėsti graužikus – pavyzdžiui, peles ir žiurkes. Kiti susirūpinimą keliantys variantai, pvz. alfa, turi tik kai kurias iš šių septynių mutacijų, STAT sakė Tulano medicinos mokyklos mikrobiologijos ir imunologijos profesorius Robertas Garry. Jo teigimu, vis dar neaišku, ar omikron atsirado gyvūnų, ar žmonių organizme.
Be šių „graužikų adaptacijos“ genų variantų, omikron sukaupė daugybę mutacijų, kurių nebuvo pastebėta jokiose kitose SARS-CoV-2 versijose – ir kai kurie mokslininkai tai laiko galimu įrodymu, kad šis variantas atsirado gyvūno organizme, pranešė „Science“.
„Įdomu tai, kad jis visiškai kitoks, – „Science“ sakė Arizonos universiteto evoliucijos biologas Mike'as Worobey, kalbėdamas apie omikron genomą. – Tai verčia mane susimąstyti, ar kitoms rūšims gali pasireikšti lėtinė infekcija“. O tai galėtų paskatinti naujų atmainų su daugybe mutacijų atsiradimą. Tačiau šiuo metu M.Worobey įtaria, kad omikron išsivystė ne gyvūno, o žmogaus, kurio imunitetas nusilpęs, organizme.
Tai yra viena iš pagrindinių teorijų, kurias pasiūlė kiti ekspertai, pranešė „Science“. Pagal šį scenarijų, asmuo su nusilpusiu imunitetu turėjo užsikrėsti COVID-19 ir jam turėjo išsivystyti lėtinė infekcija, dėl kurios organizmas negalėjo atsikratyti viruso. Virusui toliau dauginantis, jis įgijo daugybę mutacijų. Yra įrodymų, kad alfa variantas galėjo mutuoti tokiu būdu, tačiau tai dar nepatvirtinta omikron atmainos atveju, rašoma „Science“.
Jei omikron neatsirado nei gyvūno, nei žmogaus su nusilpusiu imunitetu organizme, tada galėjo pirmą kartą atsirasti populiacijoje, kurioje buvo prasta virusologinė priežiūra – o tai reiškia, kad virusas galėjo plisti ir vystytis nepastebėtas ilgiau nei metus. „Darau prielaidą, kad jis išsivystė ne Pietų Afrikos Respublikoje, kur vyksta daug sekoskaitos tyrimų, o kur nors kitur pietų Afrikoje, per žiemos bangą“, – „Science“ sakė Berlyno universitetinės ligoninės „Charité“ virusologas Christianas Drostenas.
Tačiau tam, kad tai būtų tiesa, paveikta populiacija turėjo būti labai izoliuota, kad omikron neplistų už jos ribų, sakė Edinburgo universiteto evoliucijos biologas Andrew Rambautas. „Nemanu, kad pasaulyje yra tokia vieta, kurioje tokio tipo virusas galėtų plisti ilgą laiką ir neišplisti į kitas vietoves“, – teigė jis.
Parengta pagal „Live Science“.