Pusės amžiaus hipotezė pasitvirtino: mokslininkai pirmą kartą stebėjo naują materijos būseną

Harvardo mokslininkai pirmą kartą stebėjo naują medžiagos būseną, kurios egzistavimo hipotezė buvo iškelta beveik prieš pusę amžiaus, praneša „New Atlas“.

Harvardo mokslininkai pirmą kartą stebėjo naują medžiagos būseną, kurios egzistavimo hipotezė buvo iškelta beveik prieš pusę amžiaus (asociatyvinė iliustr.).<br> 123rf iliustr.
Harvardo mokslininkai pirmą kartą stebėjo naują medžiagos būseną, kurios egzistavimo hipotezė buvo iškelta beveik prieš pusę amžiaus (asociatyvinė iliustr.).<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 15, 2021, 12:58 PM

Šią medžiagą, vadinamą kvantinio sukino skysčiu, potencialai būtų galima panaudoti kvantiniams skaičiavimams, ji taip galėtų paspartinti artėjantį paradigmos poslinkį nuo klasikinio skaičiavimo.

Įrodė prieš daug dešimtmečių iškeltą hipotezę

1973 metais fizikas Philipas Andersonas iškėlė egzotiškos materijos būsenos, vadinamos kvantinio sukinio skysčiu, egzistavimo hipotezę. Atšaldytos medžiagos elektronai nesistabilizuotų, kaip įprastose magnetinėse medžiagose. Vietoje to, elektronai kvantinio sukinio skysčiuose susisietų tarpusavyje ir paklusdami keistiesiems kvantinės mechanikos dėsniams, nuolat keistųsi vietomis. Pranešime spaudai Harvardo mokslininkai apibūdina tai kaip „vieną iš labiausiai susisietų kada nors gautų kvantinių būsenų“.

Po beveik 50 metų Harvardo komanda pirmą kartą sukūrė ir atidžiai stebėjo kvantinio sukinio skystį, taip įrodydami P.Andersono hipotezę. Medžiagai sukurti jie panaudojo kvantinį simuliatorių, lazeriais gardelėje išlaikantį 219 atomus. Šiais lazeriais atomus galima kontroliuoti – net keisti jų elektronų sukinius – ir taip tirti medžiagų elgseną mikromasteliu.

Naujosios Harvardo mokslininkų sukurtos medžiagos ypatingos savybės gali padėti kvantiniams skaičiavimams. Komanda tyrimo rezultatus publikavo žurnale „Science“.

„Tai išties ypatingas momentas šiai sričiai, – pranešime pažymi tyrimo autorius Michailas Lukinas. – Galima liesti, stumdyti, baksnoti šią egzotišką būseną ir manipuliuoti ja, taip perprantant jos savybes. Tai nauja materijos būsena, kurios anksčiau niekam nėra pavykę stebėti“.

Kvantinis kvantinių skaičiavimų šuolis?

O jei konkrečiau, Harvardo atliktas kvantinio sukinio skysčio tyrimas gali padėti sukurti patikimesnius kubitus, kurie yra klasikiniuose kompiuteriuose naudojamų bitų atitikmuo. Nors kubitai gali apdoroti didžiulius duomenų kiekius per itin menką dalelę laiko, kurio prisireikia klasikiniuose kompiuteriuose, juos itin sunku stabilizuoti – nes jie labai jautrūs tokiems išorės poveikiams, kaip temperatūra ir vibracija.

Pasak tyrimo vyr. autorės Giulia'os Semeghini, komanda parodė „pačius pirmuosius tokio topologinio kubito kūrimo žingsnius, bet dar būtina pademonstruoti galimybę juos koduoti ir mainpuliuoti“.

„Dar reikia daug ką ištirti“, – sakė ji.

Harvardo mokslininkai ir toliau tyrinės kvantinio sukinio skysčius, siekdami padėti sukurti stabilius kubitus – kvantinių skaičiavimų statybinius blokus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.