Jau įsitvirtino tyrimų rinkoje
„Vakarų Baltijos laivų statykloje“ prieš septynerius metus į vandenį nuleistas mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ – sėkminga investicija, jau generuojanti pajamas. Pirmieji žingsniai į rinką buvo sudėtingi, bet dabar dirbama stabiliai, užsakymų nestinga. Įgula išmoko valdyti sudėtingą laivą“, – apibendrindamas šių metų darbus ir rezultatus kalbėjo KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius Benediktas Petrauskas.
Unikalaus ir vienintelio šalyje mokslinių tyrimų laivo veiklos arealas – Baltijos ir Europos jūros, dalis Afrikos pakrančių. Tiesa, šiemet „Mintis“ dirbo vien tiktai Baltijos regione – Lietuvoje ar jos vandenyse praleido 120 parų, o už jos ribų – beveik dvigubai daugiau.
Kitų metų pirmojo pusmečio darbai taip pat siejami užsakomaisiais darbais Baltijos jūroje – „Mintis“ darbuosis Lenkijos ir Vokietijos vandenyse. Neseniai grįžęs iš ekspedicijos laivas šiuo metu stovi Klaipėdos jūrų uoste.
Kai buvo svarstomis tokio mokslinių tyrimų laivo įsigijimo galimybes, kai kurie specialistai ne juokais baiminosi – ar atsipirks nemenka investicija? Statybos projekto vertė siekė daugiau kaip 33 mln. litų.
Paskaičiuota, kad „Minties“ išlaikymas Klaipėdos universitetui per metus kainuoja iki 1,2 mln. eurų.
Jūros dugne – grėsmingos kliūtys
KU rektorius, profesorius dr. Artūras Razbadauskas džiaugiasi, kad „Mintis“ finansinių rūpesčių jau nebekelia: „Šis laivas uždirba tiek lėšų, kad jų pakanka ne tik eksploatavimo išlaidoms apmokėti. Dalį gautų pajamų skiriame kitų dviejų universiteto mokomųjų laivų – „Brabander“ ir „Odisėja“ išlaikyti“.
Plaukiojančia mokslo laboratorija ant vandens vadinama „Mintis“ šiemet vykdė Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos užsakymus. Tarp didžiausiųjų – tarpvalstybinio projekto „Harmony Link“ elektros jungties kabelio trasos Baltijoje tyrimų programa. Buvo žvalgomi Švedijos, Lietuvoje bei Lenkijos vandenys.
Laivo techninės galimybės leidžia tyrinėti Baltijos dugną 100 ir daugiau metrų gylyje, tad „Mintis“ dirbo sudėtingiausiose trasos „Harmony Link“ ruožuose. Ypač sunku dirbti jūros rajonuose, kur po Antrojo pasaulinio karo palaidotas cheminis ginklas. Tyrimai atliekami specializuota įranga – magnetometrais.
„Magnetometrai traukiami 5-10 metrų nuo dugno tiksliai numatytose vietose. Tai gana sudėtinga operacija, kai laivas nuo velkamos įrangos nutolęs per puskilometrį. Kur užfiksuojame pavojų keliančias povandenines kliūtis, elektros kabeliai neklojami“, – pasakojo KU mokslo ir inovacijų prorektorius dr. Darius Daunys.
Naujos žinios apie riedulynus
Kitas projektas – Baltijos žvalgymas prie Riugeno salos (Vokietija), planuojamų vėjo jėgainių statybų zonoje. „Minties“ misija – ieškoti čia nuskandintų minų. Tai, pasak D.Daunio, irgi didelio kruopštumo, atsakomybės ir profesionalumo reikalaujantis darbas, menkiausia klaida gali kainuoti labai brangiai.
Lietuvos vandenyse „Mintis“ su KU mokslininkų komanda šiemet įgyvendino reikšmingą Aplinkos apsaugos agentūros specialistų užsakymą – atliko priekrantės dugno, kuriame driekiasi riedulynai, kitaip dar vadinami povandeniniais rifais, kartografavimą.
„Biologinės įvairovės požiūriu tai vertingiausi teritorinės jūros plotai, kur kaupiasi žuvų mitybos ištekliai, neršia strimėlės, auga mailius. Taip išsamiai jie tirti pirmą kartą. Sukaupti duomenys mokslo, verslinės žvejybos specialistams suteiks daugiau žinių apie Lietuvos priekrantės vandenis“, – kalbėjo D.Daunys.
„Minties“ techninė būklė šiuo metu nepriekaištinga, tačiau ateityje, pagal tarptautines jūros aplinkos apsaugos konvencijas mažinant taršos emisijas, laivą reikės modernizuoti. Apie dar vieną mokslinių tyrimų laivą Klaipėdos universitetas kol kas negalvoja.
Kitas iššūkis – neteršti aplinkos
„Mokslinio laivyno plėtra – valstybės prioritetas. Mus dabar labiau jaudina kitas iššūkis – paversti „Mintį“ elektriniu arba hibridiniu laivu. Tai gali kainuoti apie porą milijonų eurų“, – pažymėjo A.Razbadauskas.
„Minties“ techninės priežiūros inžinieriaus Tomo Žapnicko manymu, prielaidų inovacijoms yra: „Jau dabar dyzelinių generatorių pagaminta elektra varomi motorai suka laivo sraigtus. Pagal poreikį galime kombinuoti – įjungti vieną ar kelis generatorius“.
Sumontavus elektros baterijų sistemą, „Mintis“, pasak T.Žapnicko, jūros gelmes tyrinėtų visiškai neteršdama aplinkos. Baterijas būtų galima krauti krante arba naudojant tuos pačius dyzelinius generatorius, kai laivas plaukia.
„Minties“ grimzlė – 3 metrai be įrangos, o su įranga 3,6-3,8 metro. Korpuso ilgis – 40 metrų. Įgulą sudaro 7 žmonės, čia dar gali nuolat darbuotis du hidrografai. Kajutėse užtenka vietos 11 mokslininkų grupei.
Laivas aprūpintas stacionaria akustikos, jūros dugno žvalgymo, gręžimo įranga, povandeniniais nuotolinio valdymo robotais, šiuolaikiška navigacijos aparatūra. Mašinų skyriaus mechanizmų darbą galima stebėti ir valdyti iš vairinės.
KU mokslinių tyrimo laivo, kuriam patikimi didelio tikslumo ir preciziškumo reikalaujantys jūros tyrimai, krikštamotė – kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
