Užfiksuoti net du rekordiniai žaibai

Vasario 1 d. Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) paskelbė, kad 2020 m. per dvi audras buvo užfiksuoti du nauji žaibų rekordai.

 Vasario 1 d. Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) paskelbė, kad 2020 m. per dvi audras buvo užfiksuoti du nauji žaibų rekordai.<br> 123rf nuotr.
 Vasario 1 d. Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) paskelbė, kad 2020 m. per dvi audras buvo užfiksuoti du nauji žaibų rekordai.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 2, 2022, 9:55 AM, atnaujinta Feb 2, 2022, 9:57 AM

Vienas iš rekordų – ilgiausio pavienio žaibo rekordas, užfiksuotas per 2020 m. balandžio 29 d. audrą. Šios audros metu žaibas nusidriekė nuo Teksaso iki Misisipės – maždaug 768 kilometrus. Tai maždaug toks pat atstumas, koks yra tarp Vilniaus ir Stokholmo arba Sankt Peterburgo.

Antrasis rekordas – ilgiausios trukmės žybsnis, kuris 2020 m. birželio 18 d. per audrą virš Urugvajaus ir šiaurinės Argentinos dangų neužgesdamas švietė 17,1 sekundės.

Ilgio rekordą sumušęs žaibas aplenkė ankstesnį rekordininką – 709 km ilgio žaibą, užfiksuotą 2018 m. per audrą pietų Brazilijoje. Ankstesnis trukmės rekordininkas taip pat įvyko šiaurės Argentinoje – ir truko 16,73 sekundės. Jis nutiko 2019 m. kovą.

„Tikėtina, kad egzistuoja ir dar didesni ekstremumai, ir kad tobulėjant žaibų aptikimo technologijoms, galėsime juos stebėti“, – sakė Arizonos valstybinio universiteto geografijos profesorius Randallas Cerveny.

Žaibų stebėjimas keičiasi tobulėjant technologijoms. Ankstesni rekordai buvo fiksuojami antžeminiais prietaisais, vadinamais žaibų žemėlapių masyvais. Tačiau nauja palydovinė stebėjimo įranga leidžia mokslininkams stebėti audras iš paukščio skrydžio ir dideliais atstumais. Du nauji rekordiniai žaibai buvo užfiksuoti prietaisais, esančiais palydovuose GOES-16 ir GOES-17, kuriuos valdo NASA ir JAV Nacionalinė vandenynų bei atmosferos administracija (NOAA). Europa turi panašų „akį danguje“ – trečiosios kartos žaibų vaizdavimo aparatą „Meteosat“, o Kinija – žaibų žemėlapių fiksavimo aparatą „FY-4 Lightning Mapping Imager“.

„Dabar, kai turime patikimus šių monstriškų blyksnių įrašus, galime pradėti suprasti, kaip jie atsiranda – ir įvertinti neproporcingai didelį jų poveikį“, – teigia Los Alamoso Nacionalinės laboratorijos atmosferos mokslininkas Michaelis J. Petersonas, vadovavęs naujų rekordų, pristatytų vasario 1 d. Amerikos meteorologijos draugijos biuletenyje, paskelbimui.

„Tačiau vis dar daug ko nežinome apie šiuos monstrus“, – sakė jis.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.