Ramina: rusams iš atominio reaktoriaus bombos padaryti nepavyks

Ankstyvą penktadienio rytą rusų pajėgos raketomis apšaudė Zaporožės atominę elektrinę. Kilo gaisras, dėl karinių veiksmų jo likvidavimas buvo problematiškas, bet galiausiai ugnis buvo suvaldyta.

 Šiame stopkadre, padarytame iš Zaporožės atominės elektrinės paskelbto vaizdo įrašo, matomas ryškus liepsnojantis objektas, nusileidęs atominės elektrinės teritorijoje Enerhodare, Ukrainoje, penktadienį, 2022 m. kovo 4 d. Rusijos pajėgos anksti penktadienį apšaudė didžiausią Europos atominę elektrinę.<br> AP / Scanpix nuotr.
 Šiame stopkadre, padarytame iš Zaporožės atominės elektrinės paskelbto vaizdo įrašo, matomas ryškus liepsnojantis objektas, nusileidęs atominės elektrinės teritorijoje Enerhodare, Ukrainoje, penktadienį, 2022 m. kovo 4 d. Rusijos pajėgos anksti penktadienį apšaudė didžiausią Europos atominę elektrinę.<br> AP / Scanpix nuotr.
Zaporožės atominė elektrinė yra didžiausia Europoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Zaporožės atominė elektrinė yra didžiausia Europoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Per Zaporožės atominės elektrinės apšaudymą žuvo trys ukrainiečiai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Per Zaporožės atominės elektrinės apšaudymą žuvo trys ukrainiečiai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 4, 2022, 7:26 PM

Žinoma, tai sukėlė didelę nerimo bangą Europoje ir Lietuvoje – tačiau Lietuvos Radiacinės saugos centras patvirtino, kad radiacinis fonas nepakitęs, ir tuo labiau nereikia gerti kalio jodido tablečių.

O kaip rašo Ukrainos portalas svyatoshino.org.ua, Ukrainos branduolinės energetikos inžinierius Andrijus Braciukas pateikė paaiškinimą, kodėl nereikėtų panikuoti dėl padėties Zaporožės atominėje elektrinėje

Zaporožės AE, kuri buvo apšaudyta per okupacinės kariuomenės puolimą prie Energodaro, nėra kam degti – todėl padėtis neatrodo tokia bloga, kaip gali atrodyti, teigia jis.

Ukrainos atominės energetikos specialistas, studijavęs šią mokslo sritį Kijevo politechnikos institute, apie tai parašė savo „Facebook“ paskyroje – ir įrašas sulaukė keliolikos tūkstančių pasidalinimų.

„Degė administracinis pastatas – mokymo centras ir sargybos pastatas. Čia yra kam degti. Bet to, kas galėtų degti energoblokuose, nėra labai daug. Kritiškai mažai. Nerašysiu, kas tiksliai [ten degtų] dėl akivaizdžių priežasčių“, – rašė jis.

Jis pažymėjo, kad labiausiai tikėtina, jog į energoblokus bus pataikyta dar ne vieną kartą, dėl ko galiausiai gali prireikti net ilgo remonto.

A.Braciukas įsitikinęs, kad rusai ir toliau kaitins situaciją, bandydami laikyti ukrainiečius baimėje – ir net pradės šantažuoti.

„Bet čia nėra kuo šantažuoti. Technologinių schemų blokai išsijungia per 30 sekundžių. Jie jau turėjo būti išjungti. Neįmanoma jų privesti iki kritinės būsenos. Jie yra tiesiog visiškai išjungti, o norint juos įjungti, reikia įdėti daug pastangų. Jie negali sprogti net teoriškai. Tai kitokia konstrukcija, nei Černobylio AE“, – rašė jis.

„Iš reaktoriaus neįmanoma pagaminti atominės bombos. Nėra jokios galimybės. Nėra jokio būdo – net teoriškai. Ir net jei labai, labai stengsitės išjungti siurblius ir bandysite pakartoti Fokušimą... per savaitę tokio blaškymosi galite pasiekti daugiausia tai, kad branduolinis kuras išsilydys ir ištekės į specialią po reaktoriumi esančią talpyklą. Ir viskas.

Daugiau nieko negalima padaryti. Tai gera ir labai patikima technologija. Ilgai stengėmės, kad šis reaktorius būtų kuo saugesnis.

Gerai, o kaip dėl artilerijos ar ko nors panašaus?

Žiūrėkite – hermetiniam apvalkalui vienodai ta artilerija. Kad jis būtų pramuštas, reikia ilgai kalti tiesioginiais pataikymais į jį. O tada dar ir prasibrauti pro pirmąjį kontūrą. Plieninį. Niekaip. Tiesiog – niekaip.

Atsitiktinių šūvių ir pataikymų apsauginis kontūras net nepajus. Analogiškai ir bombardavimo, ir kitų rūšių žalos atvejais.

Galėtų pataikyti į turbinos patalpą ir sustabdyti turbiną – tai tiesa. Tačiau ten nėra radiacijos. Tai tik sustabdytų įrenginį, ir viskas.

Turbinos temperatūra taip pat yra žema, todėl daug detalių taip pat neišskris.

Jie gali pataikyti į aušinimo kaminą – tai didelis betoninis daiktas, aukštas aukštas.

Į jį sunkoka nepataikyti. Ir dar plonas betonas, skylutė būtų didelė... Vaizdelis propagandai – nuostabus. Bet iš tiesų tai vienodai. Visiškai vienodai.

Aušinimo kaminas yra pastatytas toks aukštas tik tam, kad padidintų šaldomo vandens iš kondensatoriaus trauką. Ir jis iš tikrųjų nedalyvauja pagrindiniame procese. Tad daugiausia, kas nutiktų nugriovus aušinimo kaminą – kondensatoriuje bus šiltesnis vanduo, ir tiek.

Be to, elektrinėje yra daugiau nei vienas aušinimo kaminas.

Aš tikrai nežinau, ar buvo sukurti AE darbo mechanizmai, leidžiantys veikti pažeidus aušinimo kaminą, bet įmanoma, kad taip. Nes iš viso, galima imti vandenį iš artimiausio šaltinio, ir jo nenaudoti uždarame cikle, o atiduoti atgal. Vanduo nuo to radioaktyviu netampa.

Apie panaudoto branduolinio kuro saugyklas.

Taip, jų turi kiekviena elektrinė. Arba po pačiu hermetiniu apvalkalu, arba kur teritorijoje. Nemeluosiu – neatsimenu, kas, išskyrus Chmelnickio AE, turi atskirą saugyklą. Bet kokiu atveju – jos labai gerai apsaugotos.

O dėl panaudoto branduolinio kuro taip pat svarbi informacija, apie kurią rašiau įraše apie Černobylį – su juo labai sunku ką nors padaryti.

Apibendrinant – net jei orkai išprotės ir bandys mus išgąsdinti apšaudydami AE... Tos kalės tiesiog gąsdina. Kaip narkomanas laiptinėje, nes jau priartėjo prie gyvulio lygio.

O mūsų atominės elektrinės suprojektuotos taip, kad ištvertų ir patį pragarą. Ir mes išgyvensime, kad ir kas nutiktų. Nes tai – mūsų žemė. Ir mes niekam nieko neatiduosime.

Слава Україні!“

Prašydamas pakomentuoti šį įrašą, portalas lrytas.lt kreipėsi į Lietuvos Valstybinės atominės energetikos inspekciją, bet ši informavo, kad pateikti komentarą galės nebent kitos savaitės pradžioje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.