Tačiau 2014 m. atradimas El Salte (Ispanijoje) keičia šį požiūrį. Čia rasta 50 000 metų senumo neandertaliečių koprolitų (suakmenėjusių išmatų), kurie rodo, kad šie žmonės kartu su mėsa valgė ir daug daržovių, sėklų, grūdų bei vaisių.
O kiti ženklai, aptikti už 800 km į šiaurę esančiame El Sidrone (taip pat Ispanija) rodo, kad ši žmonių rūšis valgė ir samanas, ir grybus (o tai pat, matyt, ir kitus neandertaliečius).
2014 paskelbtame tyrime teigiama, kad iš Ispanijoje rastų seniausių žinomų neandertaliečių išmatų matyti, jog šie senoviniai žmonės valgė ne tik mėsą, bet ir daržoves. Atradimas padarytas El Salto archeologinėje radimvietėje, kurioje mokslininkai aptiko požymių, kad čia maždaug prieš 45 000-60 000 metų gyveno neandertaliečiai.
Žurnale „PLOS ONE“ paskelbtame tyrime pirmą kartą analizuojamos išmatos – siekiant tiksliai parodyti, kokį maistą valgė mūsų seniai išnykę giminaičiai.
Tyrėjai iškasė nuosėdas ir dirvos mėginius, juos mėginius į miltelius ir išanalizavo sudėtingoje Masačusetso technologijos instituto (MIT) laboratorijoje.
Jie aptiko biologinių žymenų, žyminčių koprostanolį – lipidą, susidarantį žarnyne metabolizuojant cholesterolį, ypač valgant gyvūnus.
Jie taip pat rado 5B-stigmastanolį – medžiagą, kuri susidaro virškinimo proceso metu skaidant augalus.
Tai reiškia, kad neandertaliečiai daugiausia valgė mėsą – kaip jau kurį laiką manė ekspertai – tačiau taip pat yra įrodymų, kad pirmykščių žmonių racione buvo ir nemažai augalų, įskaitant gumbavaisius, uogas ir riešutus.
„Manome, kad neandertaliečiai tikriausiai valgė tai, kas buvo prieinama skirtingomis situacijomis, skirtingais metų laikais ir klimato sąlygomis“, – sakė La Lagunos universiteto (Ispanija) magistrantė Ainara Sistiaga, kuri tyrimą atliko studijuodama Masačusetso technologijos institute.
Ankstesniuose tyrimuose buvo teigiama, kad neandertaliečiai tikriausiai valgė riešutus ir augalus – nes jų dantyse buvo rasta tokių liekanų.
Tačiau šie tyrimai nebuvo galutiniai, nes neandertaliečiai dažnai naudojo dantis ir kaip įrankius – todėl galėjo kramtyti ar griebti augalinę medžiagą, bet ne valgymo tikslais.
Taip pat buvo įmanoma, kad augalinių mikrofosilijų pėdsakai į dantis pateko ir iš jų suvalgyto grobio skrandžio turinio.
Dėl šios priežasties 50 000 metų senumo išmatų mėginiai yra tiesesnis kelias siekiant išsiaiškinti, kuo jie iš tikrųjų mito – ir tai buvo įvairi mityba, teigė tyrėjai.
Neandertaliečių gebėjimas valgyti įvairių rūšių maistą galėjo padėti jiems išgyventi, sakė vienas iš tyrimo autorių Rogeris Summonsas.
„Svarbu suprasti visus aspektus, kodėl žmonija tapo tokia, kokia dabar dominuoja planetoje“, – teigė MIT Žemės, atmosferos ir planetų mokslų departamento geobiologijos profesorius R.Summonsas. – Daug kas susiję su ilgainiui pagerėjusia mityba“.
Parengta pagal ndtv.com
