Mokslininkė: negalime pasitikėti prisiminimais, nes dalis jų – netikri

Kiekvienas žmogus turi klaidingų prisiminimų, neatitinkančių tikrovės. Anot netikrus prisiminimus tyrinėjančios kriminalistikos psichologės Julios Shaw, praeities įvykius iškraipo ir mūsų pačių vaizduotė, ir aplinkinių žmonių įtaiga. Be to, kartais prisiminimais manipuliuojama specialiai, pavyzdžiui, skleidžiant propagandą. Vadovų konferencijos EBIT pranešėja, psichologijos mokslų daktarė J.Shaw pataria, kaip kontroliuoti ir išsaugoti svarbius prisiminimus.

 Praeities įvykius iškraipo ir mūsų pačių vaizduotė, ir aplinkinių žmonių įtaiga.<br> 123rf iliustr.
 Praeities įvykius iškraipo ir mūsų pačių vaizduotė, ir aplinkinių žmonių įtaiga.<br> 123rf iliustr.
 Prisiminimus tyrinėjanti kriminalistikos psichologė Julia Shaw.
 Prisiminimus tyrinėjanti kriminalistikos psichologė Julia Shaw.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 28, 2022, 11:18 AM

Tikrų ir melagingų prisiminimų atskirti neįmanoma

Prisiminimai mus lydi visą gyvenimą: formuoja mūsų asmenybes, pasaulėžiūrą, elgseną ir savijautą. Ar galime prisiminti tai, ko iš tiesų niekada nebuvo? Psichologė J.Shaw neabejoja: tokių netikrų prisiminimų turi kiekvienas žmogus. „Klaidingų prisiminimų neabejotinai turime visi be išimties ir tai visiškai normalu. Pavyzdžiu, daug žmonių turi netikrų vaikystės prisiminimų, o iš tiesų niekas negali prisiminti įvykių, ištikusių per pirmus trejus gyvenimo metus“, – sako tarptautinių bestselerių autorė J.Shaw.

Pasak pašnekovės, iš tiesų atsimename ne tikslius įvykius, o ankstesnius prisiminimus. „Daug netikrų prisiminimų susikuriame patys, kiekvieną kartą pagražindami atmintyje atgimstančias istorijas. Atmintį paveikia ir pasakojimai: išgirdę kitų žmonių istorijas galime įtikėti, kad jos nutiko mums patiems“, – sako psichologė. Pašnekovė priduria, kad neretai su klaidingais prisiminimais galime susidurti artimame šeimos rate, kai prisimenant praeities įvykius kyla ginčų, mat istorijų detalės nesutampa.

Atskirti, kurie prisiminimai tikri, o kurie klaidingi – neįmanoma. „Smegenys mums dažnai meluoja. Mūsų atmintis labai trumpa, itin greitai pamirštame įvykius, detales. Bandydami atkurti įvykių seką pasitelkiame vaizduotę, o fantazijas vertiname kaip faktus. Ypač greitai pamirštame nemalonius, sunkius, traumuojančius įvykius“, – pastebi J. Shaw, kuri rudenį lankysis Lietuvoje, vadovų konferencijoje EBIT.

Manipuliavimas prisiminimais – propagandos įrankis

Pasak J. Shaw, kartais pamirštus išgyvenimus įmanoma atkurti tik specialių terapijų metu. „Svarbu suprasti, kad netikrus prisiminimus aplinkiniai gali mums įteigti, todėl net ir terapijų metu atkurtais prisiminimais negalima visiškai pasitikėti. Dalis jų gali būti tikri, dalis – įtaigos vaisius“, – sako psichologė, tyrinėjusi kaltę pripažinusių kriminalinių nusikaltėlių prisiminimus. Pašnekovė priduria, kad yra ne vienas atvejis, kai asmuo dėl klaidingų prisiminimų prisiima kaltę už smurtinius nusikaltimus, kurių iš tiesų nepadarė.

Anot pašnekovės, visi manipuliuojame kitų žmonių prisiminimais, bet dažniausiai to nedarome sąmoningai. „Esame linkę pagražinti istorijas, nemalonias detales nutylėti arba pakeisti malonesnėmis interpretacijomis. Tą darome visi: meluojame ir taip keičiame kitų žmonių prisiminimus. Kartais manipuliuojama ir specialiai, siekiant iškreipti faktus, prisiminimus. Tam tikra prasme panašiai veikia ir propaganda. Pavyzdžiui, visuomenei pasakojant apie didingą šalies praeitį, kurios iš tiesų nebuvo: klastojant, interpretuojant faktus“, – sako vadovų konferencijos EBIT pranešėja.

Svarbu fiksuoti ir tikrinti faktus

Manipuliavimo prisiminimais įmanoma išvengti keičiant kasdienius įpročius. Pasak J. Show, paprasčiausias būdas – fiksuoti svarbius įvykius. „Patariu svarbią informaciją fiksuoti įvairiomis priemonėmis: filmuoti, fotografuoti, įrašyti garsą arba tiesiog kuo greičiau užsirašyti. Detalės labai greitai pasimiršta ir gali būti iškraipytos. Įsivaizduokime, kad po svarbaus susitikimo aptariame rezultatus su kolegomis. Tokiu atveju visi jau dalinamės asmeniniais prisiminimais ir detalės gali nesutapti. Jei pradedame dvejoti, galime pasiduoti kitų žmonių įtaigai. Todėl, siekiant išvengti netikslumų, svarbu iš karto užfiksuoti savo pačių prisiminimus“, – sako psichologė.

J. Shaw taip pat pataria įprasti tikrinti gaunamą informaciją, o kilus dvejonėms, abejonę keliančius faktus kvestionuoti. Pasak psichologės, svarbu suprasti, kad kiekvienas kito žmogaus pasakojimas jau yra to žmogaus pateikiama įvykių interpretacija.

Kriminalistikos psichologė, tarptautinių bestselerių autorė Julia Shaw rugsėjo 8-9 dienomis lankysis Vilniuje, įžvalgomis dalinsis vadovų konferencijoje EBIT.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.