Purvini pinigai – kriptovaliutų taršos krizė
Internete sunku žengti kibernetinį žingsnį nesusidūriant su kriptovaliutų reklamomis. Besišypsantys veidai žada greitą pelną ir stabilią finansinę ateitį – mainais į jūsų pinigus ar kompiuterio resursus. Tačiau yra ir kita, tamsesnė kriptovaliutų pusė, kuri dažnai nutylima. Tai – kriptovaliutų kasybos sukuriama tarša.
Atrodo paradoksalu – kaip kažkas, kas neužima jokios fizinės vietos, gali būti atsakingas už planetos taršą? Tačiau kriptovaliutų tarša yra neatskiriama jų dalis – kriptovaliutos yra kasamos naudojant kriptografines lygtis sprendžiančias programas. Šios ypač sudėtingos matematinės problemos vienu metu sprendžiamos daugybės žmonių kompiuteriais, kurie, savo ruožtu, šiai veiklai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius.
Elektros, kuri vis dar daugiausia gaminama šiluminėse elektrinėse deginant iškastinį kurą. Šiuo metu vienintelės kriptovaliutos – bitkoino – sukuriama metinė tarša yra tokia pati, kaip visos Naujosios Zelandijos, ir kadangi kiekvieno naujo bitkoino iškasimas reikalauja vis didesnių elektros energijos sąnaudų, šis skaičius tik didės ir didės. Jei kai kurių bitkoino proponentų prognozės išsipildys ir vieno bitkoino vertė pasieks pusę milijono JAV dolerių, bitkoino metinė tarša pasieks Brazilijos arba Meksikos metinės taršos lygį. Ši problema užkoduota pačioje bitkoino struktūroje – kuo bitkoinas brangesnis, juo jis populiaresnis. Kuo jis populiaresnis, tuo daugiau žmonių jį kasa. Ir kuo daugiau žmonių jį kasa, tuo daugiau sunaudojama elektros energijos.
Jau šiuo metu vienas bitkoino sandoris – pavyzdžiui, bilietų į koncertą arba buitinės elektronikos pirkimas šia valiuta – į orą išmeta tiek pat anglies dvideginio, kaip iš Niujorko į Amsterdamą skrendantis lėktuvo keleivis. Kas moka šią kainą? Kiti bitkoino kasėjai, kurių kasybos aparatai spręsdami kriptografines lygtis patvirtina vieną ar kitą bitkoino sandorį ir taip įrašo jį bitkoino blokų grandinėje – bendroje, necentralizuotuoje duomenų bazėje.
Antros pagal populiarumą kripto valiutos – etherio (angl. etherium) – situacija kiek geresnė: 2019 m. jo kasybos ir sandorių į orą išmestas anglies dioksidas tesiekė „tik“ 47 milijonus tonų – t.y., 5 milijonais tonų daugiau, nei Lietuva, Latvija ir Estija 2016 metais. Vieno eterio sandorio tarša yra apie 102 kilogramus CO2 – t.y. tiek pat, kiek 17 tūkstančių valandų „Youtube“ filmukų žiūrėjimo.
Šios problemos išlieka net kasant kriptovaliutas naudojant „žaliąją energiją“ – bitkoino tarša milžiniška nepaisant to, kad 40 procentų visų bitkoinų yra iškasami naudojant žaliąją energiją. Nors 2021 m. kriptokasybos firmų grupės pasirašyta sutartis (angl. Crypto Climate Accord, CCA, liet. Kripto Klimato Sutartis) siekia iki 2040 m. pasiekti anglies dvideginio neutralumą, vis vien egzistuoja dvi rimtos problemos: tai, kad daug didelių ir įtakingų kriptokasybos kompanijų dar nėra pasirašiusios CCA (ir greičiausiai jos taip ir nepasirašys) ir kad 2040-ieji metai gali būti per vėlu, nes globalinį klimato atšilimą būtina stabdyti jau dabar.
Šaltiniai:
co2-emissions/co2-emissions-by-country/"="">co2-emissions/co2-emissions-by-country/"" target="_blank">https://www.worldometers.info/co2-emissions/co2-emissions-by-country/
https://arcticportal.org/ap-library/news-list/2783-bitcoin-is-a-pollution-creating-mess
