Kriptovaliutų taršos krizė

Dr. Kastyčio Zubovo rašomas tinklaraštis „Konstanta 42“, mokslo populiarinimo laida „Mokslo sriuba“ ir portalas Lrytas.lt skelbia mokslo populiarinimo konkursą. Tai – jau devintasis toks renginys, vykstantis kasmet nuo 2013 metų. Domitės mokslu ir norite papasakoti apie tai kitiems? Gal supažindinti visuomenę su naujausiais atradimais ir išradimais, o gal išsklaidyti mitus ar atskleisti kokią nepakankamai įvertintą detalę? Tai puiki proga tą padaryti ir laimėti prizų! Konkurso taisykles galima rasti čia, o dabar dalinamės tryliktuoju konkurso darbu – Alfredo Buiko rašiniu apie kriptovaliutų sukeliamą taršą. A.Buiko yra „Mokslo Sriubos“ komandos narys, todėl šis darbas nedalyvauja vertintojų komisijos bei Mokslo Sriubos komandos įskaitose – tačiau gali laimėti konkurso partnerių įsteigtus prizus.

 Atrodo paradoksalu – kaip kažkas, kas neužima jokios fizinės vietos, gali būti atsakingas už planetos taršą?<br> 123rf iliustr.
 Atrodo paradoksalu – kaip kažkas, kas neužima jokios fizinės vietos, gali būti atsakingas už planetos taršą?<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Alfredas Buiko

May 11, 2022, 9:39 AM

Purvini pinigai – kriptovaliutų taršos krizė

Internete sunku žengti kibernetinį žingsnį nesusidūriant su kriptovaliutų reklamomis. Besišypsantys veidai žada greitą pelną ir stabilią finansinę ateitį – mainais į jūsų pinigus ar kompiuterio resursus. Tačiau yra ir kita, tamsesnė kriptovaliutų pusė, kuri dažnai nutylima. Tai – kriptovaliutų kasybos sukuriama tarša.

Atrodo paradoksalu – kaip kažkas, kas neužima jokios fizinės vietos, gali būti atsakingas už planetos taršą? Tačiau kriptovaliutų tarša yra neatskiriama jų dalis – kriptovaliutos yra kasamos naudojant kriptografines lygtis sprendžiančias programas. Šios ypač sudėtingos matematinės problemos vienu metu sprendžiamos daugybės žmonių kompiuteriais, kurie, savo ruožtu, šiai veiklai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius.

Elektros, kuri vis dar daugiausia gaminama šiluminėse elektrinėse deginant iškastinį kurą. Šiuo metu vienintelės kriptovaliutos – bitkoino – sukuriama metinė tarša yra tokia pati, kaip visos Naujosios Zelandijos, ir kadangi kiekvieno naujo bitkoino iškasimas reikalauja vis didesnių elektros energijos sąnaudų, šis skaičius tik didės ir didės. Jei kai kurių bitkoino proponentų prognozės išsipildys ir vieno bitkoino vertė pasieks pusę milijono JAV dolerių, bitkoino metinė tarša pasieks Brazilijos arba Meksikos metinės taršos lygį. Ši problema užkoduota pačioje bitkoino struktūroje – kuo bitkoinas brangesnis, juo jis populiaresnis. Kuo jis populiaresnis, tuo daugiau žmonių jį kasa. Ir kuo daugiau žmonių jį kasa, tuo daugiau sunaudojama elektros energijos.

Jau šiuo metu vienas bitkoino sandoris – pavyzdžiui, bilietų į koncertą arba buitinės elektronikos pirkimas šia valiuta – į orą išmeta tiek pat anglies dvideginio, kaip iš Niujorko į Amsterdamą skrendantis lėktuvo keleivis. Kas moka šią kainą? Kiti bitkoino kasėjai, kurių kasybos aparatai spręsdami kriptografines lygtis patvirtina vieną ar kitą bitkoino sandorį ir taip įrašo jį bitkoino blokų grandinėje – bendroje, necentralizuotuoje duomenų bazėje.

Antros pagal populiarumą kripto valiutos – etherio (angl. etherium) – situacija kiek geresnė: 2019 m. jo kasybos ir sandorių į orą išmestas anglies dioksidas tesiekė „tik“ 47 milijonus tonų – t.y., 5 milijonais tonų daugiau, nei Lietuva, Latvija ir Estija 2016 metais. Vieno eterio sandorio tarša yra apie 102 kilogramus CO2 – t.y. tiek pat, kiek 17 tūkstančių valandų „Youtube“ filmukų žiūrėjimo.

Šios problemos išlieka net kasant kriptovaliutas naudojant „žaliąją energiją“ – bitkoino tarša milžiniška nepaisant to, kad 40 procentų visų bitkoinų yra iškasami naudojant žaliąją energiją. Nors 2021 m. kriptokasybos firmų grupės pasirašyta sutartis (angl. Crypto Climate Accord, CCA, liet. Kripto Klimato Sutartis) siekia iki 2040 m. pasiekti anglies dvideginio neutralumą, vis vien egzistuoja dvi rimtos problemos: tai, kad daug didelių ir įtakingų kriptokasybos kompanijų dar nėra pasirašiusios CCA (ir greičiausiai jos taip ir nepasirašys) ir kad 2040-ieji metai gali būti per vėlu, nes globalinį klimato atšilimą būtina stabdyti jau dabar.

Šaltiniai:

https://www.worldometers.info/co2-emissions/co2-emissions-by-country/

https://www.downtoearth.org.in/blog/environment/as-cryptocurrency-becomes-mainstream-its-carbon-footprint-can-t-be-ignored-81118

https://arcticportal.org/ap-library/news-list/2783-bitcoin-is-a-pollution-creating-mess

https://cryptoclimate.org/

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.