Dar daugiau Stounhendžo paslapčių: aptiko tūkstančius paslaptingų pėdsakų

Šiandien Stounhendžą supa žolėmis apaugusios pievos, tačiau maždaug prieš 10 000 metų tose apylinkėse buvo duobių, kurias greičiausiai iškasė priešistoriniai medžiotojai, bandydami įvilioti medžiojamuosius gyvūnus į spąstus, rodo naujas tyrimas.

 Šiandien Stounhendžą supa žolėmis apaugusios pievos, tačiau maždaug prieš 10 000 metų tose apylinkėse buvo duobių, kurias greičiausiai iškasė priešistoriniai medžiotojai.<br> 123rf nuotr.
 Šiandien Stounhendžą supa žolėmis apaugusios pievos, tačiau maždaug prieš 10 000 metų tose apylinkėse buvo duobių, kurias greičiausiai iškasė priešistoriniai medžiotojai.<br> 123rf nuotr.
 Mokslininkai iškasinėjo devynias dideles duobes ir nustatė, kad šešias iš jų priešistoriniais laikais iškasė žmonės. <br> Gento ir Birmingemo universitetų nuotr.
 Mokslininkai iškasinėjo devynias dideles duobes ir nustatė, kad šešias iš jų priešistoriniais laikais iškasė žmonės. <br> Gento ir Birmingemo universitetų nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 5, 2022, 5:47 PM, atnaujinta Jun 6, 2022, 7:43 AM

Gegužės pradžioje žurnale „Journal of Archaeological Science“ paskelbtame tyrime teigiama, kad mokslininkų komanda, tyrinėdama Stounhendžo apylinkes, rado šių duobių pėdsakus.

Komanda atliko maždaug 1 kvadratinės mylios (2,5 kvadratinio kilometro) aplink Stounhendžą elektromagnetinės indukcijos lauko tyrimus ir anomalijų aptikimui pasitelkė algoritmą. Atlikdami tokio tipo tyrimus, mokslininkai nešiojasi į strypą panašų įrenginį, kurios abiejuose galuose yra elektromagnetinės ritės. Viena ritė sukuria elektromagnetinį lauką, kuris leidžia prietaisui analizuoti dirvožemio elektrinį laidumą, o elektrinio laidumo pokyčiai gali reikšti, kad esama archeologinių pėdsakų.

Algoritmas nustatė 415 galimų didelių duobių, kurių skersmuo buvo didesnis nei 2,4 metro – ir apie 3000 mažesnių duobių, kurių skersmuo buvo mažesnis nei 2,5 metro, pasakoja pagrindinis tyrimo autorius ir Gento universiteto Belgijoje aplinkos mokslų docentas Philippe'as De Smedtas.

Kada visos šios duobės atsirado, neaišku. Komanda iškasinėjo devynias dideles duobes ir nustatė, kad šešias iš jų priešistoriniais laikais iškasė žmonės. Tai buvo nustatyti remiantis jose rastais artefaktais ir duobių forma. Seniausia iškasta duobė buvo maždaug 10 000 metų senumo, joje buvo akmeninių įrankių, kurie galėjo būti naudojami medžioklei, liekanų. Radiniai „leidžia manyti, kad ji tikriausiai buvo iškasta kaip medžioklės spąstai stambiems medžiojamiesiems gyvūnams, tokiems kaip taurai, taurieji elniai ir šernai“, – teigia P.De Smedtas.

Nors seniausia žinoma duobė greičiausiai buvo naudojama medžioklei, viena iš kitų duobių, datuojama 3300 metų, t. y. jau vėlesniais laikais, kai jau buvo pastatytas Stounhendžas, gali būti ir „labai susijusi su ilgalaikiu Stounhendžo apylinkių apeiginiu struktūrizavimu“, sako P.De Smedtas. Be to, dvi kitos duobės galbūt buvo įrengtos apeiginiais tikslais ir datuojamos maždaug 5500 ir 5200 metų – t. y. likus nedaug laiko iki būsimo Stounhendžo pastatymo.

Kodėl priešistoriniai žmonės statė Stounhendžą, nėra tiksliai žinoma – tačiau esama versijų, kad šis paminklas buvo šventa medžioklės vieta, bendruomenės susibūrimo vieta, astronominis kalendorius, garsą stiprinantis statinys, kapinės ar net senovinė gydymo vieta.

Duobės yra „įdomus atradimas“, sako Jungtinės Karalystės Bornmuto universiteto archeologijos profesorius Timothy Darvillas, kuris anksčiau atliko kasinėjimus šioje vietoje, bet nedalyvavo atliekant naująjį tyrimą. „Geofiziniai tyrimai Stounhendžo apylinkėje dar gali daug ką atskleisti, [tačiau] turime daryti tai, ką padarė ši komanda – prieš interpretuodami visas įdomias anomalijas, patikrinti jas vietoje“ , – teigia jis.

Jis taip pat pridūrė, kad geofizinių tyrimų metu aptiktų radinių datavimas radioaktyviosios anglies metodu papildys vaizdą ir leis tinkamai išdėstyti radinius ilgoje ir sudėtingoje Stounhendžo apylinkių istorijoje.

Pastaraisiais metais Stounhendžo apylinkių apylinkių tyrimai atskleidė nemažai atradimų. Tarp jų – „superstounhendžas“ (maždaug 15 kartų didesnis už Stounhendžą žemių aptvaras, kurio paskirtis neaiški) ir keli kapai.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.