„Memorial Sloan Kettering“ vėžio centre (JAV, Niujorkas) atliekant antros fazės klinikinį tyrimą vaistas buvo skirtas 19 pacientų, sergančių tiesiosios žarnos vėžiu. Visiems jiems pasireiškė ligos požymių sumažėjimas arba išnykimas.
Devynios vaisto dozės, kurių prireikė per šešis mėnesius, kiekvienam pacientui kainavo kiek daugiau nei 94 000 eurų.
Pranešimuose teigiama, kad po gydymo kurso atlikus visų pacientų fizinės apžiūros, endoskopijos, pozitronų emisijos tomografijos (PET) ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus, vėžys nebebuvo aptiktas. Dalyviams vidutiniškai metus laiko neprireikė jokio kito gydymo.
Pasak kai kurių tyrėjų, tokių rezultatų nebuvo pasiekta per visą vėžio gydymo istoriją – nebuvo jokio rimto šalutinio poveikio, kuris apribotų pacientų kasdienę veiklą.
Kaip veikia šis vaistas?
„Dostarlimab“, kuriuo prekiauja „GlaxoSmithKline“, yra monokloninis antikūnas – jis blokuoja baltymus, vadinamus kontroliniais taškais. Šiuos taškus sudaro imuninės sistemos ląstelės – T ląstelės ir kai kurios vėžinės ląstelės.
Kontroliniai taškai suvaldo imuninį atsaką, kad šis nebūtų per stiprus – ir gali trukdyti T ląstelėms naikinti vėžines ląsteles. Kai šių kontrolinių taškų veikla blokuojama, T ląstelės gali veiksmingiau naikinti vėžines ląsteles.
Kai kurie imuninių kontrolinių taškų inhibitoriai (slopikliai), vadinami PD-1 inhibitoriais, jau naudojami įvairių rūšių vėžiui gydyti.
Ar vaistas veiks kovojant su įvairių rūšių vėžiu?
Štai čia ir slypi spąstai. Pasak Ernakulamo vėžio centro Keraloje (Indija) onkologo ir vėžio tyrėjo daktaro Aju Mathew, PD-1 inhibitorių pagrindu grįstus vaistus, tokius kaip „Dostarlimab“, gali vartoti tik pacientai, turintys tam tikrą genetinę savybę – neatitikimų atstatymo (MMR) trūkumą.
Ar pacientas šią genetinę savybę turi, nustatyti galima remiantis genetiniais arba citologiniais tyrimais. Tokių pacientų organizmo ląstelėse yra mutacijų arba tam tikrų genų pokyčių, susijusių su klaidų, padarytų ląstelėje kopijuojant DNR, taisymu.
MMR trūkumą turinčiose ląstelėse paprastai būna daug DNR mutacijų – dėl to gali išsivystyti vėžys. Tačiau apskaičiuota, kad MMR trūkumą galimai turi tik mažiau nei 10 proc. storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų.
Tačiau nors MMR trūkumas dažniausiai pasireiškia sergant storosios žarnos vėžiu, kitų rūšių virškinamojo trakto vėžiu ir endometriumo (gimdos gleivinės) vėžiu, jis taip pat gali būti pasireikšti ir krūties, skydliaukės, prostatos ar šlapimo pūslės vėžiu sergantiems pacientams.
Kodėl tyrimo rezultatai tokie reikšmingi?
Nedidelio klinikinio tyrimo išvadose, paskelbtose žurnale „New England Journal of Medicine“ ir pristatytose per neseniai vykusį Amerikos klinikinės onkologijos draugijos susitikimą, teigiama, kad vaistas puikiai veikė MMR antrosios ar trečiosios stadijos tiesiosios žarnos vėžiu sergantiems ir metastazių neturintiems pacientams.
Gurugramo mieste (Indija) įsikūrusio medicininės onkologijos instituto „Fortis Memorial Research Institute“ vyresnysis direktorius daktaras Niteshas Rohatgis nurodė, kad ši teorija buvo išbandyta pacientams, kuriems dėl storosios žarnos vėžio dar reikėjo atlikti operaciją ir kuriems buvo nustatytas vadinamasis mikrosatelitų nestabilumas arba genetinio polinkio į mutacijas būklė, atsirandanti dėl sutrikusios DNR MMR.
Atliekant šį tyrimą, šešių mėnesių laikotarpiu pacientams kas tris savaites buvo skiriamas „Dostarlimab“, o vėliau planuota taikyti standartinę chemoradioterapiją ir atlikti operaciją.
Tačiau aštuoniolikai kursą užbaigusių pacientų tyrimo laikotarpiu nereikėjo jokio tolesnio gydymo (tolesnis stebėjimas vis dar tęsiamas).
Aakasho sveikatos centro onkologijos skyriaus Delyje (indija) vadovas daktaras Parveenas Jainas sakė, kad tokius imunoterapijos preparatus kaip „Dostarlimab“ pacientai toleruoja geriau nei įprastinę chemoterapiją.
„Tai pirmas kartas, kai taikant imunoterapijos preparatą (iš tikrųjų bet kokį gydymą nuo vėžio) pasiekta šimtaprocentinė remisija“, – pasakojo jis.
Ar tai tikrai stebuklingas vaistas nuo vėžio, kurio visi taip laukė?
A.Mathew sako, kad per pastarąsias keletą dienų nemažai pacientų teiravosi, ar šis vaistas, kuris linksniuojamas kaip stebuklingas vaistas nuo vėžio, netrukus bus prieinamas Indijoje ir ar bus tinkamas būtent jiems.
„Džiaugiuosi daug žadančiais šio mokslinio tyrimo rezultatais, tačiau turime suprasti, kad tai labai nedidelis tyrimas ir gydymas suveikė pacientams, sergantiems labai specifine vėžio rūšimi“, – sakė jis.
Ir A.Mathew, ir N.Rohatgis teigė, kad imunoterapija buvo taikoma daugeliui pacientų gydyti, tačiau tik konkrečių tipų vėžiui.
„Tata Memorial“ centro Mumbajuje (Indija) direktorius daktaras CS Prameshas socialiniame tinkle „Twitter“ pažymėjo, kad vadinti „Dostarlimab“ „stebuklingu vaistu“, turėsiančiu įtakos vėžio gydymui visame pasaulyje, būtų dar per anksti.
Ekspertas rašė, kad tyrimas įdomus, tačiau tam, kad vaistą būtų galima vadinti „keičiančiu praktiką“, reikia pabandyti gydyti daug daugiau pacientų, juos stebėti ir įvertinti didelio trečios fazės atsitiktinių imčių tyrimo rezultatus.
N. Rohtagis teigė, kad kol kas vienintelė naujųjų tyrimų rezultatų reikšmė – kad pacientams, kurie serga storosios žarnos vėžiu ir kuriems pasireiškė mikrosatelitų nestabilumas, prieš operaciją gali būti taikoma imunoterapija.
„Sir HN Reliance Foundation“ ligoninės Mumbajuje (Indija) tiksliosios ir medicininės onkologijos direktorė dr. Sewanti Limaye nurodė, kad po šio tyrimo galime suprasti štai ką: reikia atlikti genominę analizę, suprasti vėžio biologiją ir sugalvoti konkretų gydymą konkrečiai paciento problemai spręsti.
„Tikslumas – kelias į priekį“, – sakė ji.
P.Jainas pažymėjo, kad nors naujosios išvados gali versti susimąstyti, tyrimą reikia pakartoti didesniu mastu.
Parengta pagal „MoneyControl“.
