Dirbtinis intelektas gali padėti suprasti, kada žmonija iš tiesų išmoko naudotis ugnimi

Dirbtinio intelekto įrankis milijono metų senumo archeologinėje radimvietėje Izraelyje atskleidė senovinės ugnies pėdsakus. Technologiją pritaikius kitose vietovėse, būtų galima iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie tai, kada ir kur žmonės pirmą kartą išmoko elgtis su ugnimi, kas laikoma vienu svarbiausių visų laikų žmonijos momentų.

 Dirbtinio intelekto įrankis milijono metų senumo archeologinėje radimvietėje Izraelyje atskleidė senovinės ugnies pėdsakus.<br> 123rf nuotr.
 Dirbtinio intelekto įrankis milijono metų senumo archeologinėje radimvietėje Izraelyje atskleidė senovinės ugnies pėdsakus.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 19, 2022, 11:53 AM

Archeologai jau turi keletą metodų, kaip nustatyti, ar senovės žmonės naudojo ugnį. Pavyzdžiui, galima ieškoti požymių, ar priešistoriniai kaulai yra pakeitę savo spalvą arba ar akmeniniai įrankiai yra deformuoti – tai atitinka 450 °C ar aukštesnės temperatūros poveikį. Tačiau tokių įrodymų retai aptinkama senesnėse nei 500 000 metų senumo vietovėse.

Praėjusiais metais Izraelio tyrėjų grupė pristatė giluminio mokymosi (angl. deep learning) dirbtinio intelekto įrankį, kuris gali atpažinti subtilesnius ugnies požymius, atsiradusius dėl 200–300 °C temperatūros poveikio. Apmokydama algoritmą, mokslininkų grupė surinko titnago gabalėlius iš įvairių (nearcheologinių) vietų Izraelio laukuose, laboratorijoje juos įkaitino iki tam tikros temperatūros, o tada dirbtiniam intelektui pavedė nustatyti subtilius titnago reakcijos į ultravioletinę šviesą pokyčius.

Dabar komanda, bendradarbiaudama su Michaelu Chazanu iš Toronto universiteto (Kanada), panaudojo algoritmą, kad išnagrinėtų 1 mln. metų senumo titnago fragmentus iš Izraelio Evrono karjero, kuriame gyveno senovės laikų žmonės.

„Evrono karjerą pasirinkome dėl to, kad jame naudojamas tos pačios rūšies titnagas, koks buvo naudotas ankstesniame tyrime, – sako M.Chazanas. – Tačiau nebuvo jokios priežasties manyti, kad ten bus deginimo įrodymų.“

Mokslininko nuostabai, DI įrankis parodė, kad daugelis šioje vietoje esančių titnago fragmentų buvo kaitinti, dažniausiai iki maždaug 400 °C temperatūros.

Tada komanda atidžiau peržvelgė į radimvietėje rastus kaulų gabaliukus ir naudodama esamus metodus patvirtino, kad jie taip pat buvo kaitinti. M.Chazanas sako, kad niekas nebūtų bandęs tirti kaulų dėl karščio poveikio, jei nebūtų buvę gauti titnago tyrimo rezultatai.

Kaitintų akmenų ir kaulų grupavimas rodo, kad senovės žmonės Evrono karjere jau buvo įvaldę ugnį – o ne kad tai yra natūraliai kilusio gaisro pėdsakas.

Šiuo metu yra nedaug įrodymų, kad prieš 1,5 mln. metų žmonės jau buvo įvaldę ugnį. Tačiau M.Chazanas mano, kad dirbtinio intelekto įrankis galėtų būti naudojamas patikrinti populiarią hipotezę, kad ugnis ir maisto gaminimas buvo plačiai paplitę maždaug dar prieš 1,8–2 mln. metų.

„Anksčiau sakydavau: ne, tikrai nemanau, kad tai teisinga, – sako M.Chazanas. Dabar jis nėra toks tikras.

Tyrimas publikuojamas PNAS.

Parengta pagal „New Scientist“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.