Vakcina nuo kasos vėžio: ką reikia žinoti apie pirmuosius rezultatus

Individualizuota iRNR vakcina nuo kasos vėžio nedideliame pirminiame tyrime, kuriame dalyvavo žmonės, kurių vėžys buvo aptiktas pakankamai anksti, kad juos dar būtų galima operuoti, parodė daug žadančius rezultatus.

 Individualizuota iRNR vakcina nuo kasos vėžio nedideliame pirminiame tyrime, kuriame dalyvavo žmonės, kurių vėžys buvo aptiktas pakankamai anksti, kad juos dar būtų galima operuoti, parodė daug žadančius rezultatus.<br> 123rf iliustr.
 Individualizuota iRNR vakcina nuo kasos vėžio nedideliame pirminiame tyrime, kuriame dalyvavo žmonės, kurių vėžys buvo aptiktas pakankamai anksti, kad juos dar būtų galima operuoti, parodė daug žadančius rezultatus.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 25, 2022, 6:10 PM

Kokie buvo rezultatai?

Tyrimo metu 16 žmonių, praėjus maždaug devynioms savaitėms po naviko pašalinimo operacijos, gavo vakciną. Aštuoniems iš jų vakcina nesukėlė efektyvaus imuninio atsako ir vėžys atsinaujino. Kitiems aštuoniems vakcina sukėlė teigiamą atsaką, ir per 18 mėnesių vėžys neatsinaujino. Rezultatus birželio 5 d. paskelbė vakcinos kūrėjai „BioNTech“.

Ar tai reiškia, kad vakcina gali padėti net pusei žmonių, kuriems diagnozuotas kasos vėžys?

Deja, ne. Pirma, tai labai mažas pirminis tyrimas. Rezultatams patvirtinti reikės didesnių ir ilgesnių tyrimų. Antra, tyrime dalyvavo tik tie žmonės, kurių vėžys buvo nustatytas pakankamai anksti, kad jiems būtų galima atlikti operaciją – ir pašalinti auglius, kol jie neišplito į kitas kūno dalis. Tik apie 10 proc. žmonių vėžys diagnozuojamas, kol jis tokios stadijos, sako, Jungtinės Karalystįs labdaros organizacijos „Pancreatic Cancer UK“ tyrimų vadovas Chrisas Macdonaldas. Kitaip tariant, net jei didesnio masto tyrimai patvirtins šiuos pirminius rezultatus, dar neaišku, ar ši vakcina galės padėti žmonėms, sergantiems labiau pažengusiu kasos vėžiu – nors, žinoma, to irgi tikimasi.

Kodėl kasos vėžys diagnozuojamas vėlai?

Problema yra ta, kad kasos vėžio simptomai yra neaiškūs, nurodo C.Macdonaldas. Kai vėžys aptinkamas, 70 proc. žmonių jau būna pasiekę tokią stadiją, kad jau per vėlu skirti bet kokį gydymą.

Kaip veikia iRNR vakcina?

Pašalinus naviką, vėžio ląstelių DNR seka nuskaitoma ir palyginama su to paties žmogaus sveikomis ląstelėmis. „BioNTech“ ieško baltymų, kurie vėžinėse ląstelėse mutavo ir dėl to atskiria šias ląsteles nuo sveikų. Tada bendrovė sukuria iRNR – genetinį receptą – koduojantį iki 20 šių baltymų, kuris įšvirkščiamas į žmogaus organizmą. Siekiama, kad imuninė sistema nukreiptų ir sunaikintų visus šiuos baltymus gaminančias ląsteles. Tai yra tas pats principas, kaip ir kuriant iRNR vakcinas prieš COVID-19.

Ar vakcina buvo vienintelis tyrimo metu taikytas gydymas?

Ne. Dalyviams taip pat buvo taikoma chemoterapija, kaip įprasta po operacijos, sako C.Macdonaldas. Šiame tyrime jie taip pat gavo vaisto, vadinamo atezolizumabu, kuris yra PD-1 kontrolinio taško inhibitoriaus tipas. Kai kurie vėžiniai susirgimai liepia imuninei sistemai jų nepulti, o PD-1 inhibitoriai blokuoja šį signalą.

Ar tie, kurie sėkmingai sureagavo į vakciną, jau nebesusirgs vėžiu?

Tai parodys tik ilgesnis stebėjimas ir didesnės apimties tyrimai. Jei kai kurios vėžio ląstelės išgyveno kombinuotą gydymą, jos gali evoliucionuoti ir pasipriešinti vakcinos sukeltai imuninei atakai. Dėl šios priežasties daugelis navikų iš pradžių reaguoja į gydymą, bet vėliau išsivysto atsparumas. „Rizika kyla su kiekviena vėžio rūšimi“, – teigia C.Makdonaldas.

Kada ši vakcina taps plačiau prieinama?

Tai priklauso nuo „BioNTech“ ir reguliavimo institucijų sprendimų, todėl tiksliai pasakyti neįmanoma. Tačiau kadangi kasos vėžio išgyvenamumo rodikliai yra tokie maži, tikėtina, kad reguliavimo institucijos paspartins patvirtinimo procesą, jei didesnės apimties bandymai bus sėkmingi.

Ar tai pirmoji iRNR vakcina nuo vėžio?

Ne, toli gražu ne. Tyrėjai iRNR metodą vėžiui gydyti naudoja mažiausiai nuo 2008 m. Rezultatai buvo nevienareikšmiai, tačiau technologija tobulėja, o iRNR COVID-19 vakcinos sėkmė suteikė šiai sričiai didelį postūmį. Kol kas dar nepatvirtinta nė viena iRNR pagrindu sukurta vakcina nuo vėžio, tačiau šiuo metu atliekama arba planuojama atlikti daug bandymų.

Ar be iRNR vakcinų yra ir kitų vakcinų nuo vėžio rūšių?

Taip, jų yra daug. Išbandoma daug įvairių metodų, o kelios vakcinos nuo vėžio jau patvirtintos. Pavyzdžiui, „sipuleucel-T“ (parduodama prekiniu pavadinimu „Provenge“) – tai prostatos vėžio vakcina, sukurta veikiant imunines ląsteles su prostatos vėžiu susijusiu baltymu, o paskui tas ląsteles suleidžiant atgal į žmogaus organizmą. Taip pat yra keletas vakcinų, kurios apsaugo nuo vėžio, ribodamos jį sukeliančių virusų infekcijas – pvz., žmogaus papilomos viruso vakcinos, kurios labai veiksmingai apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančių infekcijų.

Kam dar galėtų būti naudojama iRNR vakcinų technologija?

iRNR vakcina veikia taip, kad paskatina mūsų pačių organizmą pagaminti nedidelį kiekį specifinių baltymų. Daugelis labai veiksmingų gydymo būdų – pavyzdžiui, laboratorijose gaminami antikūnai – yra pagrįsti baltymais, tačiau baltymų gamyba yra lėta ir brangi. Taigi, jei iRNR technologiją panaudosime tam, kad priverstume mūsų organizmą gaminti ne tik vakcinas, bet ir pakankamai didelius kiekius gydomųjų baltymų, tai galėtų padėti geriau gydyti daugybę ligų ir sutrikimų.

Parengta pagal „New Scientist“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.