Keturi matematikai, įskaitant ukrainietę Maryną Vjazovską, antradienį pelnė prestižinį Fieldso medalį, dažnai vadinamą matematikos Nobelio premija, pranešė Tarptautinės matematikos sąjungos žiuri.
Per ceremoniją Helsinkyje medaliai taip pat buvo įteikti prancūzui Hugo Duminiliui-Copinui, Jungtinėse Valstijose dirbančiam korėjiečių kilmės mokslininkui June'ui Huh ir britui Jamesui Maynardui.
Fieldso medaliu pagerbiama už išskirtinius matematinius pasiekimus; jis gali skirtas asmenims, kuriems tų metų pradžioje dar nebuvo sukakę 40 metų. Šis kas ketveri metai skelbiamas apdovanojimas kaskart skiriamas mažiausiai dviem žmonėms, o keturi laureatai laikomi priimtiniausiu scenarijumi.
M. Vjazovska yra tik antra šį apdovanojimą pelniusi moteris per daugiau kaip 80 metų nuo jo įsteigimo.
Apdovanojimo ceremonija buvo surengta per Matematikų kongresą. Iš pradžių planuota, kad šis renginys vyks Sankt Peterburge, bet jis buvo perkeltas, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.
M. Viazovska gimė 1984 metais Ukrainoje, kai ji tebebuvo Sovietų Sąjungos respublika. Nuo 2017 metų ji dirbo Lozanos federalinėje politechnikos kolegijoje Šveicarijoje.
Apdovanojimas jai skirtas už šimtmečių senumo matematikos uždavinio sprendinį, kaip tankiausiai sutalpinti vienodus rutulius aštuonmatėje erdvėje.
„Rutulių pakavimo uždavinys“ sprendžiamas nuo XVI amžiaus, kai iškilo klausimas, kaip turėtų būti kraunami patrankų sviediniai, kad jų ribotoje erdvėje būtų galima sutalpinti kuo daugiau.
Pirmąja Fieldso medaliu apdovanota moterimi 2014 metais tapo Maryam Mirzakhani, Irane gimusi matematikė. Ji mirė 2017 metais, pralaimėjusi kovą su vėžiu.
1985 metais Prancūzijoje gimęs H. Duminilis-Copinas yra Aukštųjų mokslo tyrimų instituto (pranc. Institut des Hautes Etudes Scientifiques, IHES) profesorius, kurio tyrimų sritis – tikimybių teorija.
Tarptautinės matematikos sąjungos pirmininkas Carlosas Kenigas sakė, kad H. Duminilis-Copinas buvo pagerbtas už sprendinius „seniems fazių virsmų tikimybės teorijos uždaviniams“. Pasak žiuri, šie sprendiniai atvėrė keletą naujų tyrimų krypčių.
35 metų J. Maynardas, Jungtinės Karalystės Oksfordo universiteto profesorius, medalį pelnė už „indėlį į analitinę skaičių teoriją, lėmusią svarbią pažangą mėginant suprasti pirminių skaičių struktūrą ir Diofanto gretinį“, sakė C. Kenigas.
„Jo darbas itin išradingas, dažnai vedantis prie netikėtų proveržių sprendžiant svarbius uždavinius, kurie atrodė neprieinami dabartiniams metodams“, – sakoma sąjungos pranešime.
Tuo metu 39 metų June'as Huh, JAV Prinstono universiteto profesorius, buvo pagerbtas už geometrinės kombinatorikos srities „transformaciją“, nurodė žiuri ir pridūrė, kad mokslininkas „panaudojo Hodge'o (Hodžo) teorijos, tropinės geometrijos ir singuliarumo teorijos metodus“.
Ukrainietė tapo antrąja moterimi, laimėjusia Fieldso matematikos medalį
Ukrainietė Maryna Viazovska antradienį kartu su trimis kitais laureatais tapo antrąja moterimi, apdovanota prestižiniu Fieldso medaliu. 37 metų Kyjive gimusi matematikos profesorė M. Viazovska apdovanojimą atsiėmė per ceremoniją Helsinkyje, karui siautėjant jos gimtojoje šalyje kitoje Europos dalyje.
Iš pradžių premiją teikiantis Tarptautinis matematikų kongresas turėjo vykti antrajame Rusijos mieste Sankt Peterburge, jį turėjo atidaryti prezidentas Vladimiras Putinas. Anksčiau šiais metais šimtai matematikų pasirašė atvirą laišką, protestuodami prieš miesto šeimininko pasirinkimą, o kai Maskva vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, renginys buvo perkeltas į Suomijos sostinę.
Vienintelė apdovanota moteris per daugiau nei 80 metų trunkančią premijos istoriją buvo iranietė matematikė Maryam Mirzakhani, 2017 m. mirusi nuo krūties vėžio, praėjus vos trejiems metams po apdovanojimo.
M. Viazovska gimė 1984 m. Ukrainoje, tuomet dar priklausiusioje Sovietų Sąjungai, nuo 2017-ųjų ji yra Šveicarijos Lozanos federalinės politechnikos mokyklos (Ecole Polytechnique Federale de Lausanne) profesorė. Ji apdovanota už darbą rutulių pakavimo srityje – šią problemą prieš beveik 400 metų pirmą kartą iškėlė vokiečių astronomas ir matematikas Johannesas Kepleris.
Tai, kas vadinama Keplerio prielaida, yra siūlymas, kad kompaktiškiausias būdas supakuoti rutulius – piramidėje, kaip apelsinus prekybos centre. Tačiau tai buvo tokia sudėtinga problema, kad ji nebuvo laikoma įrodyta kaip teisinga iki 1998 m., kai buvo pasitelkti kompiuterio skaičiavimai. Tada 2016 m. M. Viazovska išsprendė aštuntosios dimensijos problemą, panaudojusi vadinamąjį E8 tinklelį. Pasak britų matematikos profesoriaus iš Oksfordo universiteto Markuso du Sautoy, buvo netikėta, kai M. Viazovska sugalvojo tokį „paprastą įrodymą“ lyginant su „painiu įrodymu, reikalingu trijose dimensijose“.
