Jis pateikia JAV nacionalinio onkologijos instituto prognozę, pagal kurią vien 2022 metais prognozuojama 1,9 mln. naujų susirgimų, ir maždaug trečdalį mirčių: beveik po 1700 žmonių per dieną. Viso pasaulio mastu per metus nuo vėžio miršta apie 9,5 mln. žmonių. Nepaisant to, P.H.Diamandisas optimistiškas: technologijų vystymasis leidžia tikėtis geriausio.
Skaitytojų dėmesiui autorius pateikia šešis perspektyviausius gydymo variantus.
Imuninio Atsako kontrolės taškų inhibitoriai
Neseniai „The New England Journal of Medicine“ publikuotame tyrime, preparatas dostarlimabas (pernai patvirtintas JAV ir ES) sukėlė visų pacientų ankstyvos tiesiosios žarnos vėžio stadijos visišką remisiją. Šis antinavikinis monokloninis antikūnas vadinamas imuniteto kontrolinių taškų inhibitoriumi, navikai jais naudojasi apsisaugoti nuo mūsų imuniteto T-ląstelių.
Svarbu, kad tokie inhibitoriai, panaudoti ankstyvose ligos (šiuo atveju tiesiosios žarnos vėžio) stadijose, veikia neįtikėtinai efektyviai ir panaikina chirurginių intervencijų, chemoterapijos ir t.t. būtinybę. O imuninė atmintis padeda užkirsti kelią vėžiui atsinaujinti, aiškina P.H.Diamandisas. Pasak autoriaus, imuninio atsako kontrolinių taškų inhibitoriai padės smarkiai pagerinti tiesiosios žarnos vėžio pacientų gyvenimo kokybę.
Personalizuotos antivėžinės vakcinos
Navikinių ląstelių paviršiuje yra unikalūs baltymai – antigenai. Mūsų imuninės sistemos gaminamos Т-ląstelės prie jų prisitvirtina, kad sunaikintų, taip neleisdamos vėžiui plisti. P.H.Diamandisas atkreipia dėmesį į neoantigenus – naujus antigenus, susidarančius dėl konkretaus paciento naviko ląstelių mutacijų. Ir su jais padėti kovoti turi personalizuotos (neoantigeninės vėžio) vakcinos. Kaip šis naujoviškas vėžio gydymo būdas veikia?
Mokslininkai ieškodami neoantigenų atsiradimą veikiančių mutacijų, nuskaito paimtų auglio gabalėlių genų biopsiją. Paskui atrenka juos pagal paplitimą ir didžiausią Т-ląstelių pritraukimo tikimybę. Laboratorijoje šiuos antigenus sintezuoja ir „supakuoja“ į vakciną. Po kelių gydymo mėnesių pacientams suleidžiami milijonai neoantigenų, specialiai sukurtų paskatinti imunitetą gaminti Т-ląstelės, kurias atakuoja šiuos antigenus – ir atitinkamai patį auglį. Šiuo metu kuriamos vakcinos gydyti trigubai neigiamą pieno liaukų vėžį, melanomas ir nesmulkialąstį plaučių vėžį.
Natūralus žudikai iš placentos
Galbūt girdėjote apie gydymą, kai Т-ląstelės naudojamos su chimeriniais antigenų receptoriais (terapija CAR T-ląstelėmis). Ji atrodė labai perspektyvi kai kuriems pacientams, tačiau turi didžiulį minusą – gali sukelti itin pavojingą imuninės sistemos reakciją, vadinamą citokinų išlaisvinimo sindromu. Tuo tarpu populiarėja terapija natūraliais žudikais – NK ląstelėmis (angl. natural killers). Jos pranašumas prieš terapiją CAR T-ląstelėmis – mažesnė rimtų pašalinių efektų išsivystymo tikimybė.
Be to, šios ląstelė neprivalo būti paimtos iš gydomo paciento organizmo. Biologijų kompanijoje Celularity (Diamandis yra šios firmos direktorių taryboje) daktaras Robert J. Hariri su kolegomis tiria NK-ląstelių, gautų iš placentos, panaudojimą gydyti vėžį.
„Placenta dažnai laikoma „organu išmetimui“, tačiau iš jos gaunami natūralios ląstelės-žudikės gyvena dvigubai ilgiau nei įprasti, išskiria daugiau vėžines ląsteles naikinančių fermentų, o dar jų arsenale yra auglio ląsteles žudantis toksiškas „baltymų kokteilis“, – pabrėžia Diamandisas.
Jis optimistiškai vertina „Celularity“ sukurtą eksperimentinį preparatą „Taniraleucel“. Gydymas juo pademonstravo puikius rezultatus su pelėmis, į kurių organizmą buvo įšvirkštos žmogaus smegenų vėžio ląstelės. Dabar tebevyksta „Celularity“ sukurtų NK-ląstelių bandymai su žmonėmis.
Į nechromosominę DNR nutaikyta terapija
2019 metais Kalifornijos universiteto mokslininkai piktybinių auglių ląstelėse aptiko nedideles žiedines DNR (nechromosomines DNR, cfDNA). Lyginant su sveikomis ląstelėmis, vėžinėse šie „žiedai“ pasitaikė gan dažnai, tai yra, žmogaus organizme jos iš esmės atlieka kanarėlių anglies šachtose vaidmenį (signalizuoja apie pavojų).
P.H.Diamandiso duomenimis, nechromosominėmis DNR tarp kitų užsiima kompanija „Boundless Bio“ – joje sekoskaitos ir molekulinės analizės metodais išsiaiškinami unikalūs nechromosominės DNR pažeidimai. Autoriaus teigimu, naudojant pažangias genomų technologijas, nušvietusias nechromosominę DNR, vėžiui žmogaus organizme kur kas sunkiau pasislėpti. O mums lengviau jį atakuoti.
Sintetinis mirtingumas
Dabar tokiais genų redagavimo instrumentais kaip CRISPR, drauge su genomų duomenų masyvais ir mašininio mokymosi algoritmais, randami pavojingi vėžio genai – ir likviduojami sintetiniu mirtingumu. Tai nėra vaistas, o novatoriškas būdas, strategija, paremta dviejų vėžio genų tarpusavio priklausomybe. Mutavus vienam iš tų genų, vėžinės ląstelės išgyvena. Mutavus abiems – miršta.
Mūsų organizme yra genai-onkosupresoriai (slopinantys auglius), šios funkcijos praradimas (dažniausiai dėl mutacijos) gali įprastas ląsteles paversti vėžinėmis. Auglio slopinimo funkciją praradusio geno „partneris“ padeda tiksliai veikti vėžines ląsteles.
Maitinimasis ir mikrobiomas
Tai, kuo maitinamės, mūsų sveikatą veikia veikia tiek pat, kiek ir vaistai, rašo P.H.Diamandisas. Pavyzdžiui, brokoliuose yra vėžio išsivystymą stabdančių medžiagų (šį fenomeną aprašantis straipsnis publikuotas „Science“). Mūsų supratimas apie sveiką maitinimąsi ir mikrobiomą padės kovoti su onkologiniais susirgimais.
Biotechnologijų kompanija „Viome“ dėmesį sutelkė į 100 trilijonų žmogaus žarnyno bakterijų mikrobiomą. Kompanijos dirbtinio intelekto algoritmai analizuoja organizmo biocheminius procesus, naudodami jo seilių, kraujo ir išmatų mėginius. Tikslas – sudaryti maksimaliai tikslų kliento sveikatos paveikslą ir padėti jam optimizuoti dietą personalizuotais maisto priedais, probiotikais ir produktais.
Tada „Viome“ kombinuoja šią analizę su įvairiais prediktyviniais biomarkeriais ir precizine diagnostika, siekdama aptikti onkologinius, autoimunines susirgimus, medžiagų apykaitos sutrikimus, uždegiminius procesus ir kitas lėtines ligas. P.H.Diamandiso nuomone, tai dar vienas galingas kovos su vėžiu ginklas.
Ir tai, kas išvardinta aukščiau, tėra ledkalnio viršūnė, tvirtina autorius. Sintetinės biologijos, mašininio mokymosi, imunoterapijos, genomikos ir viso kito susiliejimas veda mus į „naują, iš tiesų personalizuotos medicinos erą“. Esama tvirto pagrindo manyti, kad artėjame prie kardinaliai naujos reakcijos į vėžį, prie pergalės prieš šį bauginamą susirgimą.
Parengta pagal republic.ru
