Rusijoje gyvenančiuose šiksnosparniuose aptiko naują koronavirusą: įspėja dėl pavojaus žmonėms

Mokslininkai atskleidė, kad neseniai aptiktas Rusijoje gyvenančių šikšnosparnių koronavirusas gali užkrėsti žmogiškas ląsteles. Nors patogenas labai panašus į COVID-19 sukėlusį SARS-CoV-2, dabartinės vakcinos prieš jį greičiausiai neveiktų.

 Mokslininkai atskleidė, kad neseniai aptiktas Rusijoje gyvenančių šikšnosparnių koronavirusas gali užkrėsti žmogiškas ląsteles.<br> Lrytas.lt iliustr.
 Mokslininkai atskleidė, kad neseniai aptiktas Rusijoje gyvenančių šikšnosparnių koronavirusas gali užkrėsti žmogiškas ląsteles.<br> Lrytas.lt iliustr.
 Nors šie neseniai aptikti sarbekovirusai tiesioginės grėsmės žmonėms nekelia, verta prisiminti, kad virusai iš gyvūnų gali „peršokti“ į žmonės ir tam reikia būti pasirengus.<br> 123rf iliustr.
 Nors šie neseniai aptikti sarbekovirusai tiesioginės grėsmės žmonėms nekelia, verta prisiminti, kad virusai iš gyvūnų gali „peršokti“ į žmonės ir tam reikia būti pasirengus.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 28, 2022, 9:03 PM

„Khosta-1“ ir „Khosta-2“ virusai buvo aptikti pasagnosinių šikšnosparnių organizmuose netoli Sočio nacionalinio parko dar 2020 m. Paaiškėjo, kad šie nauji virusai yra sarbekovirusai – tos pačios grupės koronavirusai, dėl kurių kilo 2002–2004 m. SARS protrūkis, o 2020 m. prasidėjo COVID-19 pandemija.

Naujojo tyrimo metu Vašingtono valstybinio universiteto mokslininkai dar kartą ištyrė „šiuos keistus rusiškus virusus“ ir išsiaiškino, kad jie gali būti pavojingesniais, nei tikėtasi iš pradžių.

„Genetiškai iš pradžių šie rusiški virusai atrodė panašūs į kai kuriuos kitus virusus, aptiktus kitose pasaulio vietose, bet kadangi jie nebuvo panašūs į SARS-CoV-2, niekas nemanė, kad dėl jų reikėtų pernelyg jaudintis, – pareiškime cituojamas tyrimo autorius, Vašingtono valstybinio universiteto  (JAV) virusologas Michaelas Letko. – Tačiau pažvelgėme į juos atidžiau ir labai nustebome supratę, kad jie gali užkrėsti žmogiškas ląsteles. Tai šiek tiek keičia viską, ką žinome apie šiuos virusus, jų kilmę ir paplitimą“, – sakė jis.

Pasirodo, „Khosta-2“ žmogiškas ląsteles gali užkrėsti pasinaudodamas smaigalio baltymu ir prisijungdamas prie žmogaus ląstelių ACE2 receptoriaus – to paties, kurį prisitvirtinimui ir patekimui į mūsų ląsteles naudoja SARS-CoV-2. Pastaraisiais metais identifikuoti šimtai sarbekovirusų, tačiau jie retai geba užkrėsti žmogaus ląsteles.

Nors šis virusas panašus į SARS-CoV-2, dabartinės vakcinos ir monokloninių antikūnų gydymas nuo COVID-19 prieš naująjį virusą neveiktų.

„Šiuo metu mokslininkų grupės bando sukurti tokią vakciną, kuri ne tik apsaugotų nuo kitos COVID-19 atmainos, bet ir apskritai mus saugotų nuo sarbekovirusų, – teigia M.Letko. – Deja, daugelis dabartinių vakcinų yra sukurtos kovai su konkrečiais virusais, kurie, kaip žinome, užkrečia žmogiškas ląsteles arba kelia didžiausią pavojų mus užkrėsti. Tačiau šis sąrašas nuolat keičiasi. Turime praplėsti šių vakcinų veikimą, kad apsisaugotume nuo visų sarbekovirusų“.

Nors šie neseniai aptikti sarbekovirusai tiesioginės grėsmės žmonėms nekelia, verta prisiminti, kad virusai iš gyvūnų gali „peršokti“ į žmonės – ir tam reikia būti pasirengus.

„Matome, kad SARS-2 iš žmonių gali būti perduodamas atgal laukiniams gyvūnams, o tuose laukiniuose gyvūnuose egzistuoja kiti virusai, pavyzdžiui nepalankių savybių turintis „Khosta-2“. Tokiu atveju laikui bėgant šie virusai gali susijungti į vieną dar pavojingesnį virusą“, – apibendrina M.Letko.

Tyrimas paskelbtas žurnale „PLOS Pathogens“.

Parengta pagal „IFL Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.