Naujausiame iš eilės tyrimų Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkai aptaria, kaip 2015–2019 m. viename medicinos centre mergaičių, kurioms diagnozuojamas ankstyvas lytinis brendimas, skaičius išliko pastovus – mažiau nei 10 atvejų per metus.
Tačiau šis skaičius daugiau nei padvigubėjo 2020 m., kai COVID-19 išplito po visą pasaulį – išaugo iki 23 – o 2021 m. net dar labiau padidėjo, iki 30, teigiama tyrimo rezultatuose, kurie pristatyti Europos vaikų endokrinologų draugijos susitikime.
Vokietijos tyrėjai nėra vieninteliai, kurie pastebėjo atvejų padvigubėjimą. „Prieškovidiniais metais pradėjome gydyti 28 vaikus, o kovidiniais metais – 64“, – sako Karen Klein iš Rady vaikų ligoninės ir Kalifornijos universiteto San Diege, JAV.
Apie panašius rezultatus taip pat pranešta ir Turkijoje bei Italijoje.
Ankstyvas lytinis brendimas pasitaiko retai: iki pandemijos laikotarpiu jis pasireikšdavo vienam iš 5000–10 000 vaikų. Kiekvienam 1 tokiam berniukui tenka 10 tokių mergaičių. Šio lytinio skirtumo priežastys neaiškios.
Nepriklausomai nuo lyties, ankstyvas lytinis brendimas susijęs su mažu ūgiu suaugus, taip pat su rimtais sveikatos sutrikimais – tokiais kaip širdies ligomis, 2 tipo diabetu ir kai kuriais vėžiniais susirgimais. Ankstyvas lytinis brendimas taip pat siejamas su tam tikromis psichikos sveikatos problemomis – pavyzdžiui, berniukų nerimu, o mergaičių depresija.
„Anksčiau dėl ankstyvo lytinio brendimo gydydavau vieną ar du pacientus per mėnesį, o šiuo laikotarpiu [ankstyvuoju pandemijos etapu, prieš paskelbiant tyrimą] turėjau gydyti du ar tris pacientus per savaitę“, – pasakoja Sezeras Acaras iš dr. Behçeto Uzo Vaikų švietimo ir mokslinių tyrimų ligoninės Izmire (Turkija).
Be to, kad padaugėjo mergaičių, kurioms lytinis brendimas prasideda anksti, galėjo sumažėti ir lytinio brendimo pradžios amžius.
Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, prieš pandemiją lytinio brendimo pradžia buvo vidutiniškai 7,6 metų – palyginus su 6,8 metų amžiaus mergaitėmis, diagnozuotomis COVID-19 protrūkio metu. Statistinė analizė rodo, kad tai nebuvo atsitiktinis atradimas.
„Žinome, kad stresas gali sukelti ankstyvesnį lytinį brendimą, todėl tai tikrai yra svarbi priežastis, – sako K.Klein. – Kitas dalykas, apie kurį žmonės iš karto pradėjo galvoti, buvo tai, kad visi namie ne tiek daug sportuoja, tad gal tai svorio padidėjimas – nes žinome, kad greitas svorio padidėjimas gali sukelti ankstyvą lytinį brendimą. Tačiau mūsų tyrime ir keliuose kituose tyrimuose nepastebėjome, kad vaikai būtų buvę sunkesni“.
Taip pat gali būti, kad įtakos gali turėti ilgesnis laikas, praleidžiamas prie ekrano ir miego ciklų pokyčiai dėl nuotolinio mokymosi, sako Paulas Kaplowitzas iš Nacionalinės vaikų ligoninės Vašingtone (JAV).
Šie veiksniai buvo vertinami ne visuose tyrimuose. Tačiau po italų straipsnio atlikę tolesnį tyrimą, mokslininkai nustatė, kad mergaičių, kurioms buvo diagnozuotas ankstyvasis brendimas karantino metu, miegas buvo labiau sutrikęs ir jos vėliau eidavo miegoti nei mergaitės, kurioms šis sutrikimas buvo diagnozuotas iki karantino.
Kai kurie suabejojo, ar dėl to gali būti kaltas pats SARS-CoV-2 virusas. Nosies ertmės uždegimas buvo užfiksuotas tiek COVID-19 atvejais, tiek ankstyvą lytinį brendimą išgyvenantiems vaikams. Nors šios hipotezės atmesti negalima – ypač dėl to, kad daugelis vaikų COVID-19 atvejų yra lengvi ir gali būti nepastebėti – ji atrodo mažai tikėtina, sako P.Kaplowitzas.
„Nemanau, kad COVID-19 poveikis lytiniam brendimui pasireiškia tik toms mergaitėms, kurios iš tikrųjų užsikrėtė šia infekcija, – sako amerikiečių mokslininkas. – Juolab kad ankstyvaisiais pandemijos etapais vaikai užsikrėsdavo daug rečiau nei suaugusieji“.
Atmetus pandemiją, nuo 1977 m. lytinio brendimo pradžios amžius mažėja maždaug trimis mėnesiais per dešimtmetį – nors duomenų apie kitų traumuojančių įvykių, pavyzdžiui, karų ar recesijų, poveikį yra nedaug.
Vaistai gali sumažinti hormonų kiekį ir kelerius metus stabdyti lytinį vystymąsi. Tačiau paprastai tai rekomenduojama daryti tik tada, jei tikimasi, kad ankstyvas lytinis brendimas sukels emocinių ar fizinių problemų.
Kai kurie gydytojai tikisi, kad sugrįžus į įprastą mokyklą ir vaikams prisitaikant prie su pandemija susijusių iššūkių, ankstyvas lytinis brendimas sulėtės.
„Peržvelgus pastarųjų metų duomenis – ypač tose vietose, kur beveik visi vaikai grįžo į mokyklą ir gyvenimas grįžo į įprastesnes vėžes – prognozuočiau, kad ankstyvo lytinio brendimo dažnis grįš į ankstesnį lygį, – sako P.Kaplowitzas. – Bet mes to nežinome“.
Parengta pagal „New Scientist“.
