Nuo tada, kai mokslininkai nustatė H.sapiens ir neandertaliečių genomų seką, žinome, kad apie 2 proc. už Afrikos ribų gyvenančių žmonių genomo yra kilę iš neandertaliečių. Tuo tarpu apie 0,3 proc. afrikiečių genomo yra neandertaliečių dėl kryžminimosi, vykusio po to, kai Homo sapiens prieš 60 000–90 000 metų paliko žemyną. Vis dėlto, analizuodami neandertaliečių DNR, mokslininkai neranda Homo sapiens DNR.
Naujame straipsnyje JAV Gamtos istorijos muziejaus mokslininkai įvertina galimas vienpusių DNR mainų priežastis ir aptaria, kaip nutiko, kad šios dvi grupės sąveikavo tarpusavyje ir įvykdė šiuos „genetinius mainus“. Jie daro prielaidą, kad neandertaliečių individų įsiliejimas į H.sapiens populiaciją galėjo prisidėti prie neandertaliečių išnykimo.
„Mūsų žinios apie Homo sapiens ir neandertaliečių sąveiką per pastaruosius kelerius metus pasidarė gilesnės, tačiau vis dar retai pasitaiko mokslinių diskusijų apie tai, kaip iš tikrųjų vyko šių grupių kryžminimasis, – pranešime spaudai teigė Gamtos istorijos muziejaus tyrimų vadovas profesorius Chrisas Stringeris. – Mes siūlome versiją, kad toks elgesys galėjo lemti neandertaliečių išnykimą, jei jie reguliariai kryžminosi su Homo sapiens – nes tai galėjo mažinti jų populiaciją, kol jie visai išnyko.“
Komanda pažymi, kad kai žmonės ir neandertaliečiai prieš 60–90 0000 metų vėl susitiko Europoje, nuo jų išsiskyrimo buvo praėję šimtai tūkstančių metų.
„Tiksliai nežinodami, kaip atrodė ar elgėsi neandertaliečiai, galime tik spėlioti, ką apie savo giminaičius galvojo Homo sapiens, – sakė Ch.Stringeris. – Kalbiniai skirtumai tikriausiai buvo didesni, nei galime įsivaizduoti, atsižvelgiant į išsiskyrimo laiką – jie būtų buvę daug didesni nei bet kurių šiuolaikinių kalbų skirtumai“.
Vis dėlto žinome, kad nepaisant šių kliūčių, buvo keičiamasi genetine informacija. Kaip galimus modelius tam, kas vyko tarp H.sapiens ir neandertaliečių, komanda nurodo poravimąsi tarp skirtingų šimpanzių grupių, taip pat tarp medžiotojų-rinkėjų grupių. Šimpanzių grupėse buvo pastebėta, kad grupės patinai užgrobia konkuruojančių grupių pateles, tačiau taip pat pastebėta, kad patinai ir patelės slapta vilioja ir poruojasi su konkuruojančių grupių nariais.
„Struktūriškesnis partnerių judėjimas tarp pastarųjų medžiotojų-rinkėjų skiriasi priklausomai nuo vietinių demografinių sąlygų, – rašoma jų tyrime – taigi kartais tai galėjo nutikti ir tarp neandertaliečių bei H.sapiens grupių“.
Komandą suintrigavo akivaizdus vienpusis keitimasis genetine informacija. Iki šiol sekvenuotuose 32 neandertaliečių genomuose H.sapiens DNR pėdsakų nerasta. Taip galėjo nutikti todėl, kad kryžminimasis tarp abiejų grupių buvo galimas tik viena kryptimi (kaip liūto ir tigro – ligro – atveju, kai liūto patinas poruojasi su tigro patele, bet ne atvirkščiai). Neandertaliečių mitochondrinės DNR (kuri paveldima per moteris) nebuvimas tarp dabar gyvenančių žmonių leidžia manyti, kad sėkmingai susilaukti palikuonių galėjo tik neandertaliečių vyrai ir H.sapiens moterys. Taip pat gali būti, kad vyriškos lyties hibridai buvo mažiau vaisingi.
Viena iš galimybių yra ta, kad neandertaliečių grupės H.sapiens į savo grupes ne absorbuodavo, o neandertaliečiai būdavo absorbuojami į H.sapiens populiacijas. Komanda teigia, kad jei tolesni radiniai rodytų, jog neandertaliečiai buvo absorbuojami į žmonių populiacijas – bet ne atvirkščiai – tai galėtų paaiškinti neandertaliečių nykimą.
„Jei tuo laikotarpiu vaisingi neandertaliečiai buvo reguliariai absorbuojami į H.sapiens grupes (nepriklausomai nuo mechanizmų), jie taip pat buvo pašalinami iš neandertaliečių genofondo, o toks nuoseklus pirminio amžiaus individų nutekėjimas negalėjo ilgai išsilaikyti mažose medžiotojų-rinkėjų grupėse, – rašoma straipsnyje. – Galbūt išsisklaidžiusios H.sapiens grupės veikė kaip kempinės, sugerdamos vėlyvųjų neandertaliečių likučius, ir galbūt būtent tai lėmė neandertaliečių, kaip gyvybingos populiacijos, išnykimą“.
Komanda priduria, kad norint įsitikinti, ar taip buvo iš tikrųjų, reikia daugiau įrodymų ir sekvenuoti daugiau neandertaliečių genomų. Tokių duomenų galima gauti iš DNR, jau rastos urvų nuosėdose.
Šiuo metu turime palaukti ir pažiūrėti, ką šie radiniai atskleis – kad sužinotume, ar neandertaliečiai, poruodamiesi ir integruodamiesi į H.sapiens, pasiekė tokį lygį, kad nebegalėjo išlaikyti savo pačių mažėjančių populiacijų.
„Kai bus nustatyta daugiau neandertaliečių genomų sekų, turėtume pamatyti, ar neandertaliečiams buvo perduota kokia nors Homo sapiens branduolinė DNR, ir parodyti, ar ši idėja yra teisinga“, – sako Ch.Stringeris.
Straipsnis paskelbtas žurnale „PaleoAnthropology“.
Parengta pagal „IFL Science“.
