Branduolinė rizika: ar nelaimė Zaporožės atominėje elektrinėje prilygtų Černobylio incidentui?

Nors neįmanoma tiksliai pasakyti, kokias pasekmes branduolinės Zaporožės elektrinės avarija gali turėti žmonių sveikatai ir netoliese esančiai aplinkai, ekspertai gali pateikti tam tikras prognozes.

 123rf nuotr.
 123rf nuotr.
Černobylio atominė elektrinė dar be naujo saugaus sarkofago. <br> 123rf nuotr.
Černobylio atominė elektrinė dar be naujo saugaus sarkofago. <br> 123rf nuotr.
 Vienintelė Černobylio ketvirtojo reaktoriaus nuotrauka, padaryta pirmąjį rytą po katastrofos.
 Vienintelė Černobylio ketvirtojo reaktoriaus nuotrauka, padaryta pirmąjį rytą po katastrofos.
2011 m. kovo 16 d., keturi pažeisti reaktorių pastatai (iš kairės: 4, 3, 2 ir 1 blokai). Vandenilio ir oro sprogimai 1, 3 ir 4 blokuose padarė žalos konstrukcijoms.<br> Wikimedia commons.
2011 m. kovo 16 d., keturi pažeisti reaktorių pastatai (iš kairės: 4, 3, 2 ir 1 blokai). Vandenilio ir oro sprogimai 1, 3 ir 4 blokuose padarė žalos konstrukcijoms.<br> Wikimedia commons.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 20, 2022, 8:05 PM

Kai žmonės galvoja apie branduolines grėsmes ir karą Ukrainoje, dauguma svarsto dvi galimybes: 1) kas nutiktų, jei Ukrainos atominėje elektrinėje įvyktų avarija? 2) kas nutiktų, jei būtų panaudotas branduolinis ginklas?

Šiame straipsnyje ekspertai pasakoja apie Fukušimos ir Černobylio katastrofų poveikį aplinkinių gyventojų sveikatai – ir aiškina, kaip šios katastrofos gali padėti suprasti dabartinę riziką Zaporožėje.

Okupuota Zaporožė

Ukrainos Zaporožės elektrinė yra netoli pietinės šalies sienos. Šiais metais ji tapo pirmąja istorijoje veikiančia branduoline elektrine, kuri tęsia veiklą karo metu.

Nuo tada, kai kovą okupacinės pajėgos užgrobė elektrinę, daugelis visoje Europoje svarstė, ar galima avarija joje galėtų prilygti 1986 m. Černobylio katastrofai – įvykiui, kuris dešimtmečius buvo laikomas didžiausia branduolinės energetikos avarija istorijoje. Per Černobylio atominės elektrinės avariją visoje Europoje pasklido radiacija, kuri paveikė žmones, augalus ir gyvūnus.

Per tris mėnesius po katastrofos žuvo daugiau kaip 30 elektrinės darbuotojų. Černobylio forumo (2003 m. JT agentūrų grupės, sudarytos siekiant įvertinti avarijos padarinius sveikatai ir aplinkai) 2006 m. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad ilgainiui dėl avarijos sukelto vėžio mirs mažiausiai 4000 žmonių – nors dėl šio skaičiaus dar vyksta karštos diskusijos.

Dėl Černobylio padarinių sveikatai yra ginčijamasi

Kai kurie ekspertai teigia, kad sovietų pareigūnai nuslėpė tikrąjį katastrofos poveikį, siekdami sumenkinti jos rimtumą. Viena iš jų yra Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorė Kate Brown. Ji atliko išsamius tyrimus apie radiacijos poveikį žmonių sveikatai Ukrainoje ir aplinkinėse šalyse, po 1986 m. įvykusios avarijos.

2006 m. paskelbtoje „Greenpeace“ ataskaitoje mokslininkai apskaičiavo, kad prognozuojamų žmonių mirčių skaičius gali siekti apie 90 000 – beveik 23 kartus daugiau, nei siūloma Černobylio forumo ataskaitoje.

Fizikas ir JAV įsikūrusios Susirūpinusių mokslininkų sąjungos (angl. Union of Concerned Scientists) Branduolinės energijos saugos direktorius Edwinas Lymanas, sako, kad „nelaiko Černobylio forumo ataskaitos autoritetinga“.

E.Lymanas teigia, kad forumo ataskaitoje mirčių nuo vėžio prognozės skaičiuojamos tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, neatsižvelgiant į poveikį kitų Europos dalių ir Šiaurės pusrutulio gyventojams. Pasak fiziko, pirminėje JT agentūrų parengtoje ir 1988 m. paskelbtoje Černobylio poveikio sveikatai ataskaitoje buvo nagrinėjamas pasaulinis radiacijos poveikis dėl avarijos ir buvo apskaičiuota, kad jis galiausiai sukels 30 000 ar daugiau mirčių nuo vėžio.

„Esminis klausimas yra tas, ar tikime, kad žemo lygio apšvita sukels vėžį, ar ne – o pasaulio ekspertai sutaria, kad taip. Černobylio forumas iš esmės padarė priešingą prielaidą“, – sako E.Lymanas, vadindamas tyrimą „labai politiniu dokumentu, kurio išvados buvo kruopščiai surežisuotos, siekiant nuslėpti tikrąjį avarijos poveikį“.

Černobylio avariją išgyvenusiems žmonėms atlikti tyrimai parodė, kad padaugėjo skydliaukės vėžio atvejų. Praėjus keliems dešimtmečiams po avarijos mokslininkai nustatė, kad šios konkrečios ligos atvejų tarp jaunų žmonių buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo maždaug tris kartus daugiau, nei tikėtasi. Tyrimų duomenimis, šis padidėjimas iš dalies siejamas su užteršto pieno vartojimu.

Vis dėlto, pasak E.Lymano, didelės apimties tyrimai, apibūdinantys bendrą vėžio riziką, buvo paskelbti 2000-ųjų pradžioje, kai daugelis vėžio atvejų, kuriuos galėjo išprovokuoti Černobylio katastrofa, dar galėjo būti nepradėti pastebėti. Praėjus beveik 20 metų, nebuvo atlikta jokių išsamių tolesnių šių ataskaitų tyrimų.

Ataskaitose apie katastrofos poveikį sveikatai taip pat pažymima, kad tarp aplinkinių gyventojų pastebėtas didelis depresijos ir nerimo lygis.

Fukušima – geresnis palyginimas

Pasak E. Lymano, bet kokie galimos avarijos Zaporožės elektrinėje padariniai greičiausiai būtų panašesni į 2011 m. Japonijoje įvykusios Fukušimos branduolinės katastrofos padarinius.

„Pasekmės, dėl kurių Černobylyje radioaktyvumas pasklido taip plačiai, tikriausiai mažiau tikėtinos Zaporožės reaktoriuose, kurie yra lengvojo vandens reaktoriai, panašesni į reaktorius Vokietijoje ar kitur Vakaruose“, – sakė jis.

Lengvojo vandens reaktoriai susideda iš dideliam slėgiui atsparios talpos, kurioje yra radioaktyvioji medžiaga (branduolys), kurią vėsina cirkuliuojantis vanduo.

Branduolinė avarija Fukušimoje yra vienintelė kita nelaimė elektrinėje, kuri Tarptautinės atominės energijos agentūros Tarptautinėje branduolinių įvykių skalėje įvertinta septyniais balais. Avariją sukėlė galingas cunamis ir žemės drebėjimas, dėl kurių elektrinė neteko elektros energijos, todėl įvyko trys branduolinės avarijos, sprogimai ir didelis radiacijos išmetimas.

Oficialiose ataskaitose daroma išvada, kad nors per cunamį ir žemės drebėjimą žuvo daug žmonių, nė vienas jų nežuvo tiesiogiai dėl branduolinio incidento. Pasak jų, be spindulinės ligos (radiacijos sukeltų bendrų organizmo pažeidimų), kurią patyrė žmonės, buvę netoliese, didžiausias poveikis sveikatai buvo psichologinis stresas, kurį patyrė netoliese esantys žmonės, kai jie buvo evakuoti.

Šiandien mokslininkai teigia, kad Fukušimos incidentas paliko tik nežymų pėdsaką aplinkoje – nes didžioji dalis radiacijos pateko į netoliese esančią jūrą.

„Akivaizdu, kad Zaporožė neturi išėjimo į jūrą, todėl taip nebūtų. Bet galima tikėtis, kad greičiausiai radioaktyviųjų medžiagų išsiskirtų mažiau ir jos pasklistų ne taip plačiai“, – sako E.Lymanas.

Ekspertas priduria, kad radiacijos lygis, kuris galėtų išsiskirti per galimą avariją Zaporožėje, priklausytų nuo to, ar avarija būtų techninio pobūdžio (t. y. įvyktų dėl to, kad įrenginys kelioms dienoms prarastų elektros energiją), ar susijusi su mūšiais – tokiu atveju radiacija išsiskirtų greičiau. Pasak jo, tokioje situacijoje pasekmių sunkumas tikriausiai būtų tarpinis tarp Černobylio ir Fukušimos avarijų.

„Manau, kad tikimybė, jog ištiks dar vienas panašus į Černobylį įvykis, yra mažesnė, – sako specialistas. – Tikėtina, kad poveikis būtų, bet ne toks didelis, koks buvo 1986 m.“

Kiti Ukrainos reaktoriai taip pat kelia pavojų

Zaporožė susilaukė daug dėmesio, nes šiuo metu tai vienintelė Ukrainos branduolinė elektrinė, kurią tiesiogiai kontroliuoja Rusija. Tačiau E.Lymanas teigia, kad jam nerimą kelia ir kitos Ukrainos elektrinės, kurios yra senesnės ir avarijos atveju jos būtų labiau pažeidžiamos.

„Ukrainoje yra dar trys branduolinės elektrinės, kurios iš tikrųjų yra arčiau Vakarų sienos. Taigi, jos yra toliau nuo fronto, bet vis tiek yra Rusijos raketų ar bepiločių lėktuvų apšaudymo zonoje“, – sakė jis.

E.Lymanas nurodo, kad nors nė vienas iš tų reaktorių nėra tokio paties modelio kaip Černobylyje, kai kurie iš jų yra senesni sovietiniai lengvojo vandens reaktoriai, ir jie nebūtų tokie atsparūs atakai kaip Zaporožės elektrinės.

„Jei situacija vystytųsi taip, kad juos taptų lengviau pažeisti, tai galėtų kelti didesnį susirūpinimą Vakarų Europai“, – sakė jis.

Parengta pagal „Deutsche Welle“ .

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.