„Šis tyrimas susijęs su šviesa, fotonika. Tiesa, ne su regimąja šviesa, o su terahercine spinduliuote. Tai yra tokia spinduliuotė, su kuria, pavyzdžiui, susiduriame oro uostuose, kai žmogus nukreipiamas į specialių skenerį, atrodantį kaip permatomas vamzdis, ir terahercinis skeneris leidžia pamatyti, ar jis neturi kažkokių draudžiamų dalykų“, – pasakoja dr. S.Orlovas.
Anot jo, tokia neinvazinė detekcija taip pat susilaukia dėmesio ir biologijoje – nes šiomis bangomis galima pamatyti ir navikus. „Taip pat ir „Lietuvos paštas“ ir kiti paštai naudoja tokią technologiją, skenuodamas siuntinius, ar juose nėra draudžiamų elementų“, – aiškina mokslininkas.
Jo teigimu, Lietuvos mokslininkų grupė paėmė silicio plokšteles, lazeriniu impulsu jas modifikavo (sukūrė daugiapakopius silicio elementus) ir taip plokštelėse užkodavo tam tikrą būdą modifikuoti ant šių plokštelių krentančią spinduliuotę.
„Turbūt daugelis yra matę lazerinę rodyklę (angl. laser pointer, lrytas.lt past.), ant kurios galiuko galima uždėti skirtingus antgalius, ir priklausomai nuo jų, lazerinė rodyklė virsta skirtingais piešinukais. Tai irgi būdas kurti struktūrinę šviesą, o mes va sukūrėme terahercinę struktūrinę šviesą ir panaudojome bandinių apšvietimui“, – pasakoja fizikas.
Pasak dr. S.Orlovo, viena iš šio Lietuvos mokslininkų atradimų verčių – naudojantis šiomis plokštelėmis, galima užfiksuoti vaizdą daug geresne raiška. „Raiška pagerėja 2–3 kartus, kas iš principo yra labai įdomus rezultatas, nes dažniausiai norint pagerinti raišką, reikia naudoti sudėtingas lęšių sistemas. Grynai kaip fotografijoje – kuo geresnis fotoaparatas, tuo jo objektyve bus daugiau lęšių ir kitų komponentų, jis daugiau svers ir taip toliau. O štai mūsų atveju pasirodė įdomu tai, kad skirtingai nuo metodo, kai norėdamas padidinti raišką, pridedi daug lęšiukų, paaiškėjo, kad tas pats rezultatas pasiekiamas pakeitus apšviečiančiosios plokštelės savybes“, – aiškina mokslininkas.
Kitas dalykas – dr. S.Orlovo teigimu, šios struktūrinės plokštelės labai įdomios tuo, kad šviesa jose sklinda ne tiesiai. „Tarkime, paėmus įprastinę lazerinę rodyklę ir nukreipus į sieną, tikėtumeisi ant tos sienos pamatyti lazerio taškelį – bet jei prieš rodyklę padėtum nepermatomą rodyklę, taškelis būtų ne ant sienos, bet ant liniuotės, nes šviesa toliau kliūties nenukeliauja. Tuo tarpu mūsų sukurtos Airy plokštelės pasižymi tuo, kad šviesa jose sklinda paraboline trajektorija“, – pasakoja fizikas.
Dėl šios priežasties Lietuvos tyrėjų grupė sumanė padaryti tokį eksperimentą. Mokslininkai pabandė uždengti apšviečiantįjį elementą ir patikrino, ar šviesos pluoštelis apeis kliūtį. Paaiškėjo, kad naudojantis tokia struktūrine šviesa, galima padaryti tai, ko negalima padaryti su paprasta lazerine rodykle: net ir uždengus daugiau nei pusę apšvietimo elemento, šviesos pluoštelis sugeba kliūtį apeiti ir apšviesti už jos esantį bandinį – ir nepaisant pusės elemento uždengimo, raiška ir kontrastas lieka tas pats. „Grubiai tariant, tu gali vaizdinti už kliūties“, – teigia mokslininkas.
Paklaustas, kur galėtų būti pritaikytas komandos atliktas atradimas, dr. S.Orlovas pirmiausia pamini karybos pavyzdį, kur tokia technologija tiesiog leistų pasitikrinti, kas yra „už kampo“. Taip pat tai gali būti naudojama medicininėje inspekcijoje ir medžiagų atpažinimui.
Ir kaip sako mokslininkas, straipsnio publikacija – ne kelionės pabaiga, o tik jos pradžia.
„Mane šis dalykas labai džiugina, nes pats dirbu su struktūrine šviesa užsienyje, ir sėkmingai, bet Lietuvoje labai ilgai nesisekė surasti šios koncepcijos pritaikymo, nes dažniausiai mokslininkai turi savo srautinius, rutininius darbus, o kai bandai motyvuoti imtis naujos idėjos, nesulauki didelio palaikymo. Tačiau šiuo atveju pavyko motyvuoti žmones iš FTMC Fundamentaliųjų tyrimų ir Optoelektronikos skyriaus ir tokia kooperacija netikėtai sėkmingai iššovė. Tad žinoma, darbai bus tęsiami, ir šiuo metu jau yra kiti įdomūs rezultatai, ir gal pavyks juos paskelbti taip pat kokioje nors prestižinėje vietoje. Tačiau mano akimis, tai yra geras pavyzdys, parodantis, kad jei Lietuvoje esančios mokslininkų grupės gerai susibendrauja, susikooperuoja, galima pasiekti ir pasaulinio lygio rezultatų“, – džiaugiasi dr. S.Orlovas.
