Kadangi klimato kaitos poveikis ir toliau didėja, o pasaulio gyventojų skaičius auga ir iki šio šimtmečio pabaigos turėtų pasiekti maždaug vienuolika milijardų, vandens trūkumas dar labiau didės – o gėlinimo technologijos taps vis svarbesnėmis ir labiau paplitusiomis.
Dabartinių gėlinimo metodų plėtra kelia rimtų problemų. Pirma, plečiant šią technologiją, reikės milžiniškų energijos kiekių – o tai vyks sudėtingu perėjimo prie švarios energijos laikotarpiu, kai energija bus labai brangi.
Antra, sausumoje esančiose pramoninėse gėlinimo gamyklose įsiurbiamas didžiulis kiekis sūraus vandens, tada didžioji dalis vandens pašalinama ir labai koncentruotas sūrymas pumpuojamas atgal į vandenyną.
Be to, jis dažnai būna užterštas cheminėmis medžiagomis, naudojamomis pirminiam vandens apdorojimui ir švarios įrangos palaikymui. Šis sunkus, sūrus nuotekų tirpalas paprastai nusėda į jūros dugną, kur gali daryti žalą aplinkai – todėl naujos ir ekologiškos vandens technologijos yra ypač reikalingos.