Netikėta tiesa, kodėl suaugusieji verčia vaikus tikėti Kalėdų Seneliu

Vaikai yra gudresni, nei įsivaizduojame – tad kodėl tiek daug jų tiki Kalėdų Seneliu? Atsakymas į šį klausimą daug ką atskleidžia apie vaikų psichologiją – ir dar daugiau apie suaugusiuosius, rašo „New Scientist“.

 Vaikai yra gudresni, nei įsivaizduojame – tad kodėl tiek daug jų tiki Kalėdų Seneliu? Atsakymas į šį klausimą daug ką atskleidžia apie vaikų psichologiją – ir dar daugiau apie suaugusiuosius.<br> 123rf nuotr.
 Vaikai yra gudresni, nei įsivaizduojame – tad kodėl tiek daug jų tiki Kalėdų Seneliu? Atsakymas į šį klausimą daug ką atskleidžia apie vaikų psichologiją – ir dar daugiau apie suaugusiuosius.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 24, 2022, 6:10 PM, atnaujinta Dec 26, 2022, 7:00 AM

Rohanas Kapitány kalėdų Senelio egzistavimu pradėjo abejoti būdamas septynerių. Per kiekvienas Kalėdas, kaip ir daugelis Australijos vaikų, jis palikdavo obuolį ir morką šiaurės elniams, o pačiam Kalėdų Seneliui – šalto alaus. Ir kasmet kitą dieną šalia krūvos dovanų rasdavo apvalgytus užkandžius bei tuščią stiklinę. Tačiau berniukas ėmė abejoti. Vis labiau skeptiškai nusiteikęs, jis net sumanė patikrinti tėvų bankomatų kvitus. „Tai buvo mano tikėjimo Kalėdų Seneliu pabaiga – arba pradžios pabaiga“, – sako jis.

Praėjus dviems dešimtmečiams R.Kapitany, dabar dirbantis psichologu Kilio universitete Jungtinėje Karalystėje, vėl tyrinėja Kalėdų Senelį. Šį kartą jis tiria, kaip vaikai atskiria faktus nuo prasimanymų. Jis bando sužinoti, kodėl vieni vaikai labiau linkę tikėti antgamtiniais reiškiniais nei kiti, kas daro Kalėdų Senelį labiau tikėtiną nei kitas išgalvotas esybes ir kodėl mes taip meluojame savo atžaloms. Atsakymai gali turėti netikėtų pasekmių mūsų supratimui apie jauną protą, sąmokslo teorijų kūrėjus ir ritualus.

Šiuolaikinis Kalėdų Senelis, kaip mitinis personažas, yra gana naujas išradimas. Tikrasis šventasis Mikalojus gimė III mūsų eros amžiuje – tačiau prireikė maždaug 900 metų, kad jis būtų pripažintas vaikų globėju ir stebuklingu dovanų nešėju. Bet net ir tada jis dažnai buvo vaizduojamas kaip kiek baugi figūra. Tik XIX amžiuje jis įgavo gerai pažįstamą linksmo senolio, sėdinčio šiaurės elnių traukiamose rogėse, pavidalą.

Tikėjimas Kalėdų Seneliu neįtikėtinai paplitęs tarp vaikų daugelyje Vakarų šalių. Vienas Teksaso universiteto (UTA) mokslininkės Jacqueline Woolley atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 80 proc. penkiamečių JAV yra įsitikinę jo egzistavimu. „Savybės, kuriomis jis neva pasižymi, prieštarauja viskam, ką vaikai žino apie pasaulį kaip realybę, – sako J.Woolley. – Žmonės negyvena amžinai, jie neturi skraidančių šiaurės elnių, jie negali žinoti, ko norite, nepasikalbėję su jumis. Kalėdų Senelis pažeidžia visus šiuos dalykus – bet vaikai vis tiek juo tiki. Taigi reikia susimąstyti, kas čia vyksta.“

Kai kurie evoliucijos mokslininkai vaikų tikėjimą Kalėdų Seneliu laiko įgimto lengvabūdiškumo požymiu. Jie teigia, kad vaikai evoliuciškai tiki tuo, ką jiems pasakoja vyresnieji, nes taip saugiau nei mokytis bandymų ir klaidų keliu, kai pasekmės gali būti mirtinos. „Nesunku suprasti, kodėl natūralioji atranka – „išlieka stipriausi“ – gali bausti už eksperimentinį ir skeptišką mąstymą bei skatinti paprastą vaikų patiklumą“, – knygoje „Unweaving the Rainbow“ (liet. Išardant vaivorykštę“) rašo Richardas Dawkinsas.

Tačiau kruopštūs eksperimentai parodė, kad maži vaikai iš tiesų gana išradingai sprendžia, kuo ir kada patikėti.

Tai buvo išsiaiškinta tokiu būdu: J.Woolley ir jos kolega iš UTA Gabrielis Lopez-Mobilia 5–8 metų vaikų grupėms pristatė išgalvotus gyvūnus – pavyzdžiui vandenyne gyvenantį „binbadą“. Vaikai buvo labiau linkę patikėti, kad toks gyvūnas iš tiesų egzistuoja, jei tai patvirtindavo zoologijos sodo prižiūrėtojas, o ne virėjas – kas rodo, kad vaikai jau išmoko rimtai vertinti kieno nors patirtį. Svarbu tai, kad jie taip pat leisdavo savo žinioms perimti viršenybę prieš ekspertų patvirtinimus. Pavyzdžiui, jie buvo mažiau linkę tikėti arkliu, kuris laipioja medžiais, nei arkliu, gyvenančiu džiunglėse.

Prieš patikėdami labiau išgalvotomis idėjomis, vaikai taip pat nori pamatyti įrodymus – ir yra jautrūs netiesioginėms užuominoms: pavyzdžiui, kai išgirsta du suaugusiuosius kalbant apie išgalvotą personažą.

Spalio mėnesį J.Woolley ir jos kolegos 3–7 metų vaikų grupėms pasakojo apie Saldainių Raganą, kuri tariamai palikdavo žaislą, mainais į krūvą saldumynų. Vieniems tiesiog buvo pateiktas raganos apibūdinimas, o kiti dar ir „atsitiktinai“ nugirdo, kaip jų tėvai skambino Saldainių Raganai telefonu, prašydami jos apsilankyti – ir per Heloviną šie tėvai dalį savo atžaloms skirtų saldumynų pakeitė žaislais. Vaikai, kuriems buvo pateikti tokie Saldainių Raganos egzistavimo „įrodymai“, buvo kur kas labiau linkę tikėti jos egzistavimu nei tie, kurie tiesiog turėjo patikėti tėvų žodžiais.

Tokiems jauniems protams tai – stebėtinas skepticizmo laipsnis. Tai taip pat byloja apie Kalėdų Senelio mito galią. Tėvai išsamiai pasakoja apie jo namus Šiaurės ašigalyje ir jam padedančius elfus, skatina vaikus rašyti jam laiškus ir vakare palikti jam ir jo elniams užkandžių, kurie ryte jau būna dingę. Kai kurie savo vaikus veda pas Kalėdų Senelį į prekybos centrus (tai populiaru JAV) ar net nuveža į Laplandiją. Kitaip tariant, tėvai atlieka įvairius ritualus, skirtus suteikti papildomų Kalėdų Senelio egzistavimo „įrodymų“. Ar šie ritualai gali būti raktas į jo patikimumą?

R.Kapitány ir jo kolegos neseniai patikrino šią idėją ir paprašė vaikų nuo 2 iki 11 metų amžiaus įvertinti įvairių esybių „tikrumą“ skalėje nuo 0 iki 9 balų. Kaip ir galima tikėtis, panteono viršūnėje atsidūrė tikri žmonės ir gyvūnai – pavyzdžiui, įžymybės ir dinozaurai. Antroje vietoje liko Kalėdų Senelis, Dantukų fėja ir Velykų kiškis – kurie visi yra susiję su tam tikrais ritualais. Po jų sekė vaiduokliai ir ateiviai, o galiausiai – išgalvoti personažai, pavyzdžiui, princesė Elza iš „Frozen“, kuri neturi jokių susijusių ritualų. „Vaikai siekia išsiaiškinti, ar žmonių elgesys palaiko jų įsitikinimus“, – sako R.Kapitány. Atrodo, kad Kalėdų Senelis bus šį testą išlaikęs.

Tikrinkite savo sąmokslus

Tai tiek apie patiklų jauną protą. Iš tiesų J.Wooley ir jo kolegų atlikti tyrimai rodo, kad vaikai yra mažiau linkę tikėti antgamtiniais reiškiniais nei suaugusieji. Tikriausiai daugelis internete sklandančių sąmokslo teorijų yra mažiau įtikinamos nei idėja, kad žmogus skraido aplink Žemę ir pristato dovanas. Skirtingai nei maži vaikai, suaugę, kurie tiki tokiomis idėjomis, pamiršta patikrinti savo šaltinių kompetenciją, pasinaudoti savo ankstesnėmis žiniomis ir ieškoti kitų įrodymų, kad įvertintų mažai tikėtino scenarijaus patikimumą.

Tačiau pakalbėkime apie svarbiausią dalyką, kodėl mes stengiamės apgauti vaikus išgalvotomis esybėmis. J.Woolley sako, kad nėra įrodymų, jog tai ilgainiui vaikams kenktų. Su Kalėdų Seneliu tai gali būti net prasminga, kaip būdas pagerinti jų elgesį. Juk jis turi dievišką visažinystę: jis žino, ar buvote blogas, ar geras, tad gali atitinkamai nubausti arba apdovanoti. R.Kapitány apklausos rodo, kad daugelis tėvų naudojasi šiuo „grasinimu“. Tačiau kai jis apklausė tėvus prieš artėjančias Kalėdas, šie nurodė, kad jų vaikai buvo tokie pat neklaužados ir ne malonesni nei bet kuriuo kitu metų laiku.

Atsižvelgdamas į tai, kad Kalėdų Senelio mitas, regis, nesugeba suvaldyti vaikų, R.Kapitány įtaria, kad šie šventiniai ritualai labiau susiję su šeimos ryšiais, jau nekalbant apie dalijimąsi smagia istorija. Jis sako, kad tėvai neretai būna labiau nusiminę nei jų vaikai, kai iliuzija išaiškėja. „Magija yra skirta tėvams“, – sako jis.

Parengta pagal „New Scientist“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.