Ir iš pradžių šie įrankiai buvo priskirti senovės žmonėms, gyvenusiems dar prieš Kloviso kultūros atvykimą į Šiaurės Ameriką – tačiau kaip teigiama naujame moksliniame straipsnyje, praėjusių metų pabaigoje paskelbtame žurnale „The Holocene“, šiuos įrankius vis dėlto pagamino beždžionės kapucinai.
Beždžionės kapucinai yra Naujojo pasaulio beždžionės, priklausančios Cebinae pošeimiui, gyvenančios atogrąžų miškuose Centrinėje ir Pietų Amerikoje – ir iki pat šiaurinės Argentinos.
Beždžionės kapucinai laikomos protingiausiomis Naujojo pasaulio beždžionėmis – mokslininkai dažnai yra pastebėję, kaip jos naudoja upės akmenis, kad įsilaužtų į riešutus.
Archeologas Agustínas Agnolínas iš Brazilijos Nacionalinio antropologijos ir Lotynų Amerikos minties instituto (INAPL) ir CONICET, bendradarbiaudamas su paleontologu Federico Agnolínu iš Azaros fondo ir Argentinos gamtos mokslų muziejaus, palygino akmeninius įrankius iš Pedra Furada ir kitų pleistoceno archeologinių vietovių Brazilijoje, su šiuolaikinių kapucinų pagamintų akmeninių įrankių pavyzdžiais.
Tyrėjai nustatė, kad įrankiai iš pleistoceno vietovių, tokių kaip Pedra Furada, atitinka kapucinų įrankius, pagamintus daug kartų daužiant riedulį į lygų kvarcito paviršių.
Apibendrindami tyrėjai teigė: „Esame įsitikinę, kad ankstyvosios Brazilijos archeologinės radimvietės gali būti ne žmonių, o beždžionių kapucinų palikimas“.
Parengta pagal „Heritage Daily“.
