Mokslininkai: akmens amžiaus šokiai vykdavo pagal briedžio dantų barškučių ritmus

Akmens amžiuje – maždaug prieš 8000 metų – žmonės dažnai šokdavo. Tokią išvadą leidžia daryti briedžio dantys, aptikti Pietinės Elnių salos kapinyne Karelijos Respublikoje (Rusija), kurių nusidėvėjimo žymės ir vieta kapuose rodo, kad šie daiktai buvo naudojami kaip specialūs barškučiai.

 Suaugęs vyriškis iš kapo 76a, esančio Pietinėje Elnių saloje, nupieštas taip, kaip turėjo atrodyti šokio metu: 140 briedžio dantų ant krūtinės, juosmens, dubens ir šlaunų ritmingai ir garsiai barška šokio ritmu.<br> T. Björklundo pieš.
 Suaugęs vyriškis iš kapo 76a, esančio Pietinėje Elnių saloje, nupieštas taip, kaip turėjo atrodyti šokio metu: 140 briedžio dantų ant krūtinės, juosmens, dubens ir šlaunų ritmingai ir garsiai barška šokio ritmu.<br> T. Björklundo pieš.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-05-07 16:22

„Papuošalai, sudaryti iš briedžio dantų, sukabintų ant drabužių arba prisiūtų prie jų, judėdami skleidžia garsų barškėjimą, – pasakoja Helsinkio universiteto archeologė ir Suomijos akademijos mokslo darbuotoja Riitta Rainio. – Šokio metu dėvint tokius barškučius lengviau pasinerti į garsinį kraštovaizdį, galiausiai leidžiant garsui ir ritmui užvaldyti judesius“.

R.Rainio gerai išmano šią temą, nes tyrimo tikslais ji pati šoko šešias valandas iš eilės, dėvėdama briedžio dantų papuošalus, pagamintus pagal akmens amžiaus modelį. R.Rainio ir menininkas Juha Valkeapää surengė performansą, kad išsiaiškintų, kokios nusidėvėjimo žymės susidaro briedžių dantyse, kai jie daužosi vienas į kitą ir juda visomis kryptimis. Priklausomai nuo dantų skaičiaus ir kokybės, taip pat judėjimo intensyvumo, danties barškėjimo garsas gali būti aiškus ir ryškus arba garsus ir dundantis.

Dantų nusidėvėjimo žymės yra šokio rezultatas

Tokio eksperimentinio šokio metu nusidėvėję dantys buvo analizuojami, ieškant bet kokių mikroskopinių žymių. Vėliau šios žymės buvo palygintos su Rusijos mokslų akademijos archeologo Jevgenijaus Girjos, besispecializuojančio mikrožymenų srityje, radiniais, kuriuos jis aptiko Pietinės Elnių salos kapuose.

J.Girja dokumentavo ir analizavo briedžio dantų nusidėvėjimo žymes, rastas keturiuose eksperimentui atrinktuose kapuose. Lygindamas dantų atplaišas, įdubimus, įpjovas ir nusizulinusius paviršius, jis pastebėjo aiškų šokių metu nusidėvėjusių dantų ir akmens amžiaus dantų panašumą. Tačiau akmens amžiaus dantų žymės buvo gilesnės ir platesnės. Pasak J.Girjos, rezultatai rodo, kad žymės yra panašios veiklos rezultatas.

„Kadangi akmens amžiaus dantys buvo nešiojami metų metus ar net dešimtmečius, nenuostabu, kad jų žymės tokios savitos“, – sako mokslininkas.

Helsinkio universiteto archeologijos docentė Kristiina Mannermaa džiaugiasi tyrimo rezultatais.

„Briedžio dantų barškučiai žavi, nes šiuolaikinius žmones perkelia į tūkstančius metų senumo garsinį kraštovaizdį ir jo emocinius ritmus, kuriais vadovaujasi kūnas. Galima užmerkti akis, klausytis garsų ir garso bangomis nuplaukti iki akmens amžiaus medžiotojų-rinkėjų pasaulyje ežero pakrantėje įkurto laužo“.

Iš viso Pietinėje Elnių salos kapinyne rasti 177 moterų, vyrų ir vaikų kapai, iš kurių daugiau nei pusėje yra keli briedžio dantų papuošimai, kai kuriuos iš jų sudaro net daugiau nei 300 atskirų dantų.

Tyrimas skelbiamas „Cambridge Archeological Journal“.

Parengta pagal Helsinkio universiteto informaciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl darbo imigrantai svarbūs Lietuvos ekonomikai?