Mokslininkai išanalizavo 100 metų senumo duomenis apie 63 skirtingas ir įvairias medžiotojų bendruomenes visame pasaulyje – ir nustatė, kad 50-yje grupių (79 proc.) moterys buvo aktyvios medžiotojos, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo motinos, ar net senelės.
Sietlo Ramiojo vandenyno universitete (JAV) atliktame tyrime nagrinėtos 19 Šiaurės Amerikos, 15 Australijos, 12 Afrikos, 6 Pietų Amerikos, 6 Okeanijos ir 5 Azijos bendruomenės – ir nustatyta, kad užfiksuoti duomenys patvirtina holoceno archeologinius radinius, jog įvairių kultūrų moterys dalyvavo medžioklėje.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad medžiojamųjų gyvūnų pasirinkimas pasiskirstė pagal lytį, ir paneigė prielaidą, kad moterys medžiojo mažesnius gyvūnus. 33 proc. grupių, kuriose buvo duomenų apie dydį (45), medžiojo stambius gyvūnus, 15 proc. – vidutinius, o 4 proc. – visus medžiojamuosius gyvūnus. Sudėjus kartu, tai lenkia smulkių medžiojamųjų gyvūnų medžioklę (46 proc.).
Ginklų pasirinkimas buvo nevienareikšmis: vienose bendruomenėse pirmenybė įrankiams nuosekliai skyrėsi, o kitose atrodė, kad ji buvo vienoda visose bendruomenėse. Tačiau moterys paprastai turėjo didesnį naudojamų įrankių spektrą ir įvairesnes medžioklės strategijas.
Be to, 41 iš grupių, kuriose buvo rasta įrodymų apie moteris medžiotojas, taip pat gauta duomenų, ar tai buvo tyčinė, ar oportunistinė veikla. Iš jų 36 (arba 87 proc.) bendruomenių moterys medžiojo tyčia. O bendruomenėse, kuriose medžioklė buvo pagrindinis bendruomenės pragyvenimo šaltinis, moterys aktyviai medžiojo 100 proc. laiko.
„Duomenys iš viso pasaulio rodo, kad daugumoje kultūrų moterys dalyvauja medžioklėje pragyvenimui“, – rašo tyrimo autoriai.
Duomenys taip pat atskleidė, kad moterys aktyviai dalyvavo mokant medžioklės jaunesnius bendruomenės narius – o tai rodo, kad šis įgūdis buvo perduodamas iš kartos į kartą ir tęsiamas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „PLOS One“.
Parengta pagal „New Atlas“.
