Klimatui šylant bitėms į pagalbą stoja robotai: derlius padidėjo 40 proc.

Kadangi klimato kaita ir pasaulio gyventojų skaičiaus augimas kelia vis didesnius iššūkius žemės ūkiui, Izraelio technologijos siūlo daugybę išradimų ir pažangių priemonių, padedančių ūkininkams prisitaikyti.

 Kadangi klimato kaita ir pasaulio gyventojų skaičiaus augimas kelia vis didesnius iššūkius žemės ūkiui, Izraelio technologijos siūlo daugybę išradimų ir pažangių priemonių, padedančių ūkininkams prisitaikyti (asociatyvinė nuotr.)<br> 123rf nuotr.
 Kadangi klimato kaita ir pasaulio gyventojų skaičiaus augimas kelia vis didesnius iššūkius žemės ūkiui, Izraelio technologijos siūlo daugybę išradimų ir pažangių priemonių, padedančių ūkininkams prisitaikyti (asociatyvinė nuotr.)<br> 123rf nuotr.
 Ūkininkas vairuoja traktorių, traukiantį apdulkinimo įrenginį Ejalo kibuco avokadų sode.
 Ūkininkas vairuoja traktorių, traukiantį apdulkinimo įrenginį Ejalo kibuco avokadų sode.
 Ejalo kibuce dronas skrenda su apdulkinimo įrenginiu.
 Ejalo kibuce dronas skrenda su apdulkinimo įrenginiu.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 2, 2023, 9:19 AM, atnaujinta Jul 4, 2023, 3:12 PM

Centrinio Izraelio kibuco avokadų sode traktorius lėtai traukia neįprastą įrenginį pro medžius. Vėliavos dydžio priedėliai, primenantys ant mobilios platformos sumontuotus valties irklus, švelniai glosto augalus ir elektrostatiniu krūviu pritraukia žiedadulkes – bei perneša jas į kitą medžių eilę.

Toks dirbtinis apdulkinimas gali padėti padidinti pasėlių derlių, kas galbūt leis išmaitinti didėjantį pasaulio gyventojų skaičių, sako Izraelio bendrovės „BloomX“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Thai Sade.

Įmonė naudoja algoritmus, kuriais numato optimalų laiką, kad apdulkinimas būtų maksimaliai efektyvus.

„Mūsų vykdomas apdulkinimas – tai bandymas spręsti daugelį problemų, su kuriomis susiduriame šiandien ir kurios, kaip manome, ateityje dar labiau paaštrės“, – pasakoja T. Sade'as, atkreipdamas dėmesį į apdulkinančių vabzdžių trūkumą ir visuotinio atšilimo keliamą pavojų.

„Daug brangiau sodinti naują sodą, nei geriau išnaudoti esamą“, – teigia jis.

Ofri Yongrman Sela, prižiūrintis avokadų, kviečių ir persimonų auginimą Ejalo kibuce, sako, kad iš visų nežinomųjų jo darbe apdulkinimas yra sunkiausiai valdomas. Pasak jo, avokadų medžių apdulkinimas priklauso nuo bičių, tačiau „mes tikrai nežinome, ar jos atskris ir kada“.

Naudojant „BloomX“ technologiją kartu su bitėmis, derlius padidėjo iki 40 proc.

Žemės ūkio robotai

Stovėdamas tarp avokadų medžių O.Y. Sela kalba apie sparčius pokyčius, įvykusius jo sektoriuje per dešimtmetį nuo tada, kai jis pradėjo ūkininkauti.

Pasak jo, dabar žemės ūkiui padeda dirvožemio parametrus matuojantys jutikliai, bepiločiai orlaiviai ir didieji duomenys. Pasak ūkininko, „technologijos įžengė į kiekvieną kampelį“.

Neseniai Izraelio technologijas propaguojančios nevyriausybinės organizacijos „Start-Up Nation Central“ ataskaitoje išvardyta daugiau kaip 500 Izraelyje veikiančių žemės ūkio technologijų bendrovių.

Shmuelis Friedmanas, kurio įmonė „Green Wadi“ teikia žemės ūkio konsultacijas Afrikos, Azijos ir Persijos įlankos šalims, sako, kad Izraelio technologijos ir patirtis yra paklausios.

„Turime gerą reputaciją žemės ūkio srityje“, – teigia buvęs Žemės ūkio ministerijos pareigūnas Sh.Friedmanas.

Nors jaunosios Izraelio kartos nebepuoselėja savo pirmtakų ūkininkavimo ambicijų, šalies žemės ūkio patirtis kartu su novatorišku ir galingu technologijų sektoriumi suteikia „daug žemės ūkio technologijų“, kurios gali padėti ūkininkams ateityje, sako jis.

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria žemės ūkis, pasak Sh.Friedmano, yra norinčių dirbti šioje srityje žmonių trūkumas.

„Vis sunkiau rasti darbo jėgos, ypač išsivysčiusiose šalyse. Reikia alternatyvų – robotų ar mašinų, kurios galėtų pakeisti dirbančias rankas“.

Vaisius skinantys dronai

Yanivas Maoras prie tokios pačios išvados priėjo daugiau nei prieš dešimtmetį, žiūrėdamas televizijos laidą, kurioje dalyvavo 20 izraeliečių, turėjusių kartu su laidos vedėju skinti vaisius.

„Dienos pabaigoje laidos vedėjas liko vienas“, – pasakoja Y.Maoras, kuris vėliau įkūrė ir dabar vadovauja bendrovei „Tevel“, kuri vaisiams nuo medžių skinti naudoja dronus.

„Žmonių nėra pakankamai. O žvelgiant į ateitį, aišku, kad jų bus dar mažiau. Tuo pat metu pasėlių daugės – bus daugiau žmonių ir daugiau vartojimo. Atotrūkis didėja, ir čia įžengia robotika“, – teigia verslininkas.

„Tevel“ sistemą sudaro aštuoni dronai, prijungti prie platformos, naudojančios dirbtinį intelektą ir mašininį matymą, kad būtų galima analizuoti jų kamerų perduodamus vaisių vaizdus. Tai padeda nustatyti ne tik tai, kurie vaisiai yra prinokę ir tinkami skinti, bet ir cukraus kiekį bei galimas ligas.

Y.Maoras pažymi, kad švelniai prisisiurbdami dronai nuraško vaisius nuo šakos ir deda juos į dėžę – o žmonės daugiausia reikalingi tik darbui prižiūrėti.

Ši technologija naudojama Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje ir Čilėje, ja apdorojama daugiau kaip 40 skirtingų rūšių obuolių, persikų, nektarinų, slyvų, abrikosų ir kriaušių.

„Sistema yra visiškai autonomiška, pradedant sprendimu, ar skinti vaisių, kokia jo spalva, ir baigiant tuo, kaip jį pasiekti ir atskirti“, – aiškina Y.Maoras.

Ūkininkas O.Y. Sela sako, kad technologijų, skatinančių jo „primityvią“ darbo sritį, potencialas yra tiesiog nesuvokiamas.

„Toks jausmas, kad esame tik pačioje pradžioje“– teigia jis.

Parengta pagal phys.org

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.