Širdis kulnuose, drugeliai skrandyje, bloga savijauta: ką baimė daro jūsų kūnui?

Širdis kulnuose, drugeliai skrandyje, bloga savijauta – tai frazės, kuriomis daugelis žmonių apibūdina baimę ir nerimą.

Daugelyje kultūrų bailumas ir drąsa labiau siejami su širdimi nei su smegenimis, tačiau mokslas tradiciškai smegenis laiko baimės ir nerimo atsiradimo ir apdorojimo vieta. Tad kodėl ir kaip šias emocijas jaučiame ir kitose kūno dalyse?<br>123rf nuotr.
Daugelyje kultūrų bailumas ir drąsa labiau siejami su širdimi nei su smegenimis, tačiau mokslas tradiciškai smegenis laiko baimės ir nerimo atsiradimo ir apdorojimo vieta. Tad kodėl ir kaip šias emocijas jaučiame ir kitose kūno dalyse?<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 17, 2023, 3:00 PM

Daugelyje kultūrų bailumas ir drąsa labiau siejami su širdimi nei su smegenimis, tačiau mokslas tradiciškai smegenis laiko baimės ir nerimo atsiradimo ir apdorojimo vieta. Tad kodėl ir kaip šias emocijas jaučiame ir kitose kūno dalyse?

Psichiatras ir neurologas, tiriantis ir gydantis baimę ir nerimą Arashaas Javanbakhtas aiškina, kaip baimė veikia smegenyse ir kūne ir ką organizmui daro per didelis nerimas.

Baimė ir smegenys

Nors smegenys išsivystė tam, kad išgelbėtų jus nuo nukritimo nuo uolos ar artėjančio plėšrūno, šiuolaikinio gyvenimo nerimas dažnai būna daug abstraktesnis.

Prieš penkiasdešimt tūkstančių metų būti atstumtam savo genties galėjo reikšti mirtį, tačiau tai, kad mokykloje ar darbe nepavyko gerai pasakyti viešos kalbos, neturi tokių pačių pasekmių., tačiau žmogaus smegenys gali nesuvokti skirtumo.

Yra kelios pagrindinės smegenų sritys, kurios yra glaudžiai susijusios su baimės apdorojimu.

Kai pajaučiame pavojų, šie jutimai pirmiausia perduodami į migdolinę liauka.

Ši maža migdolo formos smegenų sritis, esanti netoli ausų, nustato situacijos svarbą, t. y. emocinę situacijos reikšmę ir tai, kaip į ją reaguoti.

Grėsmės nustatymas yra labai svarbi šio proceso dalis, ir jis turi būti greitas – ankstyvieji žmonės neturėjo daug laiko galvoti, kai į jų gyvybę kėsinosi liūtas, jie turėjo veikti greitai.

Dėl šios priežasties migdolinė liauka išsivystė taip, kad aplenkia smegenų sritis, susijusias su loginiu mąstymu, ir gali tiesiogiai „įjungti“ fizines reakcijas.

Hipokampas yra glaudžiai susijęs su migdoline liauka. Jis dalyvauja įsimenant, kas yra saugu, o kas pavojinga, ypač atsižvelgiant į aplinką – jis baimę susieja su kontekstu. Pavyzdžiui, pamatėte piktą liūtą zoologijos sode ir Sacharoje – abu sukelia baimės reakciją migdolinėje liaukoje. Tačiau hipokampas įsikiša ir blokuoja šią reakciją, kai esate zoologijos sode, nes jums negresia pavojus.

Prefrontalinė žievė – daugiausia susijusi su pažintiniais ir socialiniais baimės apdorojimo aspektais. Pavyzdžiui, galite bijoti gyvatės, kol neperskaitysite ženklo, kad gyvatė nenuodinga.

Nors prefrontalinė žievė paprastai laikoma emocijas reguliuojančia smegenų dalimi, ji taip pat gali jus išmokyti jus bijoti taam tikrų dalykų, susijusių su jūsų socialine aplinka.

Pavyzdžiui, galite jaustis neutraliai dėl susitikimo su viršininku, bet iš karto susinervinti, kai kolega papasakos apie gandus apie atleidimą iš darbo.

Baimė ir likusios kūno dalys

Jei jūsų smegenys nusprendžia, kad baimės reakcija tam tikroje situacijoje yra pagrįsta, jos aktyvuoja neuronus ir hormonus, kad paruoštų jus neatidėliotiniems veiksmams. Dalis šio atsako – pavyzdžiui, padidėjęs dėmesio sutelkimas ir grėsmės nustatymas – vyksta smegenyse, tačiau daugiausia veiksmų vyksta kūne.

Smegenų motorinė žievė siunčia signalus į raumenis, kad jie būtų paruošti greitiems ir stipriems judesiams.

Signalai siunčiami ir į krūtinės ir pilvo raumenis, kurie padeda apsaugoti tose srityse esančius gyvybiškai svarbius organus. Tai gali prisidėti prie to, kad streso sąlygomis jaučiate spaudimą krūtinės ir pilvo srityse.

Simpatinės nervų sistemos neuronai yra išsidėstę visame kūne, o ypač daug jų yra tokiose vietose kaip širdis, plaučiai ir žarnynas. Šie neuronai skatina antinksčius išskirti hormonus, pavyzdžiui, adrenaliną, kurie krauju pasiekia tuos organus ir padidina jų baimės reakcijos greitį.

Siekdami užtikrinti pakankamą raumenų aprūpinimą krauju, simpatinės nervų sistemos signalai padidina širdies plakimo dažnį ir jos susitraukimo jėgą.

Plaučiuose simpatinės nervų sistemos signalai išplečia kvėpavimo takus ir dažnai padidina kvėpavimo dažnį ir gilumą. Kartais dėl to atsiranda dusulio jausmas.

Taip pat simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas sulėtina žarnyno veiklą ir sumažina kraujo tekėjimą į skrandį, kad būtų sutaupyta deguonies ir maistinių medžiagų gyvybiškai svarbesniems organams, pavyzdžiui, širdžiai ir smegenims.

Viskas grįžta į smegenis

Visi kūno pojūčiai – įskaitant tuos pojūčius, kuriuos jaučiate krūtinėje ir skrandyje – per nugaros smegenis perduodami atgal į galvos smegenis. Jūsų jau ir taip nerimastingos ir labai budrios smegenys apdoroja šiuos signalus tiek sąmoningu, tiek nesąmoningu lygmeniu.

Sala (lot. insula)– tai smegenų dalis, susijusi su sąmoningu jūsų emocijų, skausmo ir kūno pojūčių suvokimu. Prefrontalinė žievė taip pat dalyvauja šiame suvokime – ji vertina pavojų. Jei jaučiate tempimą ar skausmą skrandyje, prefrontalinė žievė priskiria šiams pojūčiams kognityvinę vertę – pavyzdžiui, „tai gerai ir praeis“ arba „tai siaubinga ir aš mirštu“.

Šie fiziniai pojūčiai kartais gali nulemti dar didesnį nerimą, nes smegenys jaučia dar didesnę baimę dėl kūno reakcijos.

Parengta pagal „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.