Galvojo, kad purvo krūvoje rado metalo gabalą – pasirodo, tai buvo istorinis ginklas

Suomijoje archeologai aptiko ne tik kryžiuočių kalaviją, bet ir kapines, kuriose gali būti šimtai kapų, rašo „Live Science“.

Pietų Suomijoje vyras, atlikdamas savo žemės priežiūros darbus, aptiko geležies gabalą, kyšantį iš purvo krūvos. Tačiau tai, ką jis ištraukė, buvo ne šiaip metalo gabalas, o šimtmečių senumo kalavijas.<br>Turku universiteto nuotr.
Pietų Suomijoje vyras, atlikdamas savo žemės priežiūros darbus, aptiko geležies gabalą, kyšantį iš purvo krūvos. Tačiau tai, ką jis ištraukė, buvo ne šiaip metalo gabalas, o šimtmečių senumo kalavijas.<br>Turku universiteto nuotr.
Kasinėjimų metu archeologai atkasė keletą artefaktų: kito kalavijo dalių, medžio fragmentų iš karsto, kryžiaus formos pakabukų ir odinį diržą, papuoštą bronziniais ornamentais.<br>Turku universiteto nuotr.
Kasinėjimų metu archeologai atkasė keletą artefaktų: kito kalavijo dalių, medžio fragmentų iš karsto, kryžiaus formos pakabukų ir odinį diržą, papuoštą bronziniais ornamentais.<br>Turku universiteto nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 25, 2023, 9:20 AM, atnaujinta Oct 25, 2023, 9:21 AM

Pietų Suomijoje vyras, atlikdamas savo žemės priežiūros darbus, aptiko geležies gabalą, kyšantį iš purvo krūvos. Tačiau tai, ką jis ištraukė, buvo ne šiaip metalo gabalas, o beveik ktūkstančio metų senumo kalavijas.

Žemės savininkas nedelsdamas susisiekė su vietos archeologais dėl rasto ginklo. Jis buvo panašus į kalaviją, kurį į mūšį nešdavosi švedų kryžiuočiai. Tyrėjai atliko radiokarboninį datavimą ir nustatė, kad artefaktas datuojamas tarp 1050 ir 1150 m.

Švedų kryžiaus žygiai – tai religinio pobūdžio žygių serija, vykusi XII-XIII a. Romos katalikų bažnyčios ir Švedijos karaliaus inicijuotų žygių tikslas buvo įgyti dabartinės Suomijos teritorijos kontrolę, rašoma Suomijos radijo ir televizijos kompanijos „Yleisradio Oy“ straipsnyje.

Peršvietus kalavijo geležtę rentgeno spinduliais paaiškėjo, kad ant jos yra užrašas „Jėzaus Kristaus vardu“ , sakė kasinėjimams vadovavęs Turku universiteto (Suomija) archeologijos ir Suomijos istorijos katedros archeologas ir instruktorius Juha Ruohonenas.

Toliau tyrinėdami vietovę, mokslininkai aptiko antrą atradimą: iki tol neatrastas kapines, esančias toje pačioje vietovėje kaip ir viduramžių akmeninė bažnyčia, sakoma pranešime. Tai pirmas kartas, kai Suomijos Salo regione rasta šio laikotarpio kapavietė.

„Vietovė, esanti visai šalia viduramžių akmeninės bažnyčios, gali būti laikoma įrodymu, kad šioje vietovėje bažnytinė organizacija buvo kur kas ankstyvesnė, nei manyta anksčiau“, – teigiama J.Ruohoneno pareiškime.

Kasinėjimų metu archeologai atkasė keletą artefaktų: kito kalavijo dalių, medžio fragmentų iš karsto, kryžiaus formos pakabukų ir odinį diržą, papuoštą bronziniais ornamentais.

„Odinės diržo dalys yra iš dalies išlikusios. Be to, ant bronzinių ornamentų vis dar gausu audinio fragmentų – mirusiojo drabužių liekanų“, – teigė J.Ruohonenas.

Laidojimo vietoje taip pat rasta žmogaus kaulų.

„Ruošiamasi atlikti mirusiojo kaulų radiokarboninį datavimą, – sakė J.Ruohonenas. – Tačiau rezultatai bus žinomi tik sausio mėnesį“.

Kol kas archeologai šioje vietoje atkasė aštuonis kapus, tačiau, jų nuomone, iš viso čia gali būti nuo keliolikos iki 200 laidojimo vietų, teigiama pranešime.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.