Perspėja: krintančios kosminės šiukšlės keičia viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius

Naujame tyrime atskleista, kad dangus yra užterštas metalu, kurį sudaro kosminės šiukšlės, sudegančios, kai patenka į atmosferą. Mokslininkai įspėja, kad šis netikėtas užterštumo lygis, kuris per ateinančius dešimtmečius tikriausiai smarkiai padidės, gali pakeisti mūsų planetos atmosferą taip, kaip mes dar iki galo nesuprantame.

 Ypač didelį susirūpinimą kelia beveik 9000 šiuo metu žemoje Žemės orbitoje esančių palydovų, kurie visi galiausiai nukris atgal į Žemę.<br> 123rf iliustr.
 Ypač didelį susirūpinimą kelia beveik 9000 šiuo metu žemoje Žemės orbitoje esančių palydovų, kurie visi galiausiai nukris atgal į Žemę.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 27, 2023, 8:08 AM

Spalio 16 d. žurnale PNAS paskelbtas tyrimas yra JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) stratosferos aerozolių procesų, biudžeto ir radiacinio poveikio (SABRE) misijos, kuri stebi aerozolių kiekį atmosferoje, dalis.

Komanda naudojo tiriamąjį lėktuvą, kurio nosyje įrengtas specialus piltuvas, gaudantis ir analizuojantis aerozolius – kad paimtų mėginius iš stratosferos: antrojo atmosferos sluoksnio, esančio nuo 12 iki 50 km virš planetos paviršiaus. Tyrimas buvo skirtas aptikti aerozoliams, padengtiems „meteorų dulkėmis“, kurias paliko kosminės uolienos, sudegusios atmosferoje. Vietoje to lėktuvas aptiko didelį kiekį metalo elementų, užteršiančių plūduriuojančias molekules, kurių nė vieno nebuvo galima paaiškinti meteorais ar kitais natūraliais procesais.

Labiausiai nustebino du elementai – niobis ir hafnis, kurie yra retieji metalai, naudojami technologiniams komponentams – pavyzdžiui baterijoms – gaminti. Tyrėjus taip pat suglumino didelis aliuminio, vario ir ličio kiekis.

Komanda šių elementų stratosferoje rasti nesitikėjo ir iš pradžių buvo sutrikusi, iš kur jie atsirado, pranešime teigia pagrindinis tyrimo autorius ir NOAA Cheminių mokslų laboratorijos atmosferos chemikas Danielis Murphy. „Tačiau aliuminio ir vario bei niobio ir hafnio, kurie naudojami karščiui atspariuose, didelio našumo lydiniuose, derinys nurodė, kad tai – aviacijos ir kosmoso pramonė“, – sako jis.

Šis atradimas „yra pirmas kartas, kai stratosferos tarša neabejotinai susijusi su kosminių šiukšlių grįžimu į atmosferą“, rašoma mokslininkų pranešime.

Tyrimo metu iš viso nustatyta 20 skirtingų metalinių elementų, kurie natūraliai neatsiranda Žemės atmosferoje – įskaitant sidabrą, geležį, šviną, magnį, titaną, berilį, chromą, nikelį ir cinką.

Komanda įtaria, kad pagrindinis taršos šaltinis yra pirmosios raketų pakopos, kurias raketos numeta netrukus po to, kai išskrenda iš viršutinių atmosferos sluoksnių – o paskui jos nukrenta atgal į Žemę.

Kinija, kuri anksčiau buvo kritikuojama dėl daugybės nekontroliuojamų sugrįžimų, yra atsakinga už daugelį tokių raketų nešėjų sugrįžimų. Tačiau ši problema taip pat liečia ir Rusiją bei NASA.

Krentantys palydovai, kurie buvo palikti, išmušti iš orbitos dėl Saulės audrų arba kontroliuojamai nukrito atgal į Žemę, sudegdami taip pat gali išskirti didelį kiekį metalo taršos.

Tikėtina, kad tarša iš palydovų didės – nes į kosmosą paleidžiama vis daugiau komercinių palydovų. Ypač didelį susirūpinimą kelia beveik 9000 šiuo metu žemoje Žemės orbitoje esančių palydovų, kurie, pasak „Orbiting Now“, visi galiausiai nukris atgal į Žemę.

Iš viso apie 10 proc. aerozolių, gautų atlikus naująjį tyrimą, buvo užteršti kosmoso šiukšlių metalais. Tačiau tyrėjai prognozuoja, kad per ateinančius kelis dešimtmečius šis rodiklis gali išaugti iki maždaug 50 proc.

Šiuo metu dar per anksti pasakyti, kokį ilgalaikį poveikį ši tarša turės mūsų planetai. Tačiau praeityje atmosferos tarša – pavyzdžiui chlorfluorangliavandeniliai – prisidėjo prie ozono sluoksnio skylių susidarymo. Aerozoliai taip pat atlieka svarbų vaidmenį atspindint Saulės šviesą atgal į kosmosą, o tai svarbu siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį.

D. Murphy teigia, kad reikės „daug dirbti“, norint „suprasti šių metalų poveikį“ atmosferoje.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kaip Ž. Pinskuvienė ir K. Masiulis vienas kitą auklėjo?