Mokslininkai jau kuria bionines krūtis

Mokslininkai kuria bionines krūtis, kurios galėtų atkurti pojūčius krūties vėžį išgyvenusioms moterims, kurioms buvo atlikta mastektomija ir rekonstrukcinės operacijos.

 Mokslininkai kuria „bionines krūtis“, kurios galėtų atkurti pojūčius krūties vėžį išgyvenusioms moterims (asociatyvinė nuotr.)<br> 123rf nuotr.
 Mokslininkai kuria „bionines krūtis“, kurios galėtų atkurti pojūčius krūties vėžį išgyvenusioms moterims (asociatyvinė nuotr.)<br> 123rf nuotr.
 Šioje iliustracijoje pavaizduota, kaip veiktų bioninė krūtis. Slėgio jutikliai (A) būtų prijungti prie krūties implanto viduje esančia grandine (B), kuri būtų sujungta su po ranka implantuotais elektrodais (C). Tada elektrodai būtų prijungti prie tarpšonkaulinių nervų, kurie jungiasi su krūtimi.<br> S. Lindau iliustr.
 Šioje iliustracijoje pavaizduota, kaip veiktų bioninė krūtis. Slėgio jutikliai (A) būtų prijungti prie krūties implanto viduje esančia grandine (B), kuri būtų sujungta su po ranka implantuotais elektrodais (C). Tada elektrodai būtų prijungti prie tarpšonkaulinių nervų, kurie jungiasi su krūtimi.<br> S. Lindau iliustr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 14, 2023, 8:59 AM

Kovojant su krūties vėžiu ir stengiantis sustabdyti ligos sugrįžimą – arba kaip prevencinis gydymas toms, kurios turi didelę genetinę riziką susirgti krūties vėžiu – JAV kasmet daugiau nei 100 000 moterų chirurgiškai pašalinama viena arba abi krūtys

Po mastektomijos daugelis pacienčių renkasi rekonstrukcinę operaciją, kurios metu krūtys atkuriamos naudojant implantus arba audinius, paimtus iš kitų kūno vietų. Tačiau tik neseniai atsirado galimybė šios procedūros metu potencialiai atkurti krūtinės ir spenelių nervus. Taigi, daugelis pacienčių praranda krūtų teikiamus pojūčius ir sumažėja seksualinis pasitenkinimas – o tai gali neigiamai paveikti jų psichinę sveikatą.

Naujoji bioninė krūtis, kuri būtų implantuojama į krūtinės odą, vis dar kuriama. Tačiau komanda ką tik gavo 4 mln. dolerių iš JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH), kad jau kitais metais galėtų pradėti prietaiso dalių bandymus su pacientėmis.

„Kaip matote, mes dirbame ranka rankon su pacientėmis, kad panaudotume geriausius įvairių mokslo sričių pasiekimus ir išspręstume labai fundamentalią, bet labai svarbią problemą, kuri sukelia dideles žmonių kančias“, – teigia tyrimui vadovaujanti Čikagos universiteto ginekologė, akušerijos ir ginekologijos profesorė daktarė Stacey Lindau.

Naujojo projekto idėja jai kilo po to, kai ji išgirdo, kaip pacientės pasakoja apie savo patirtį atsigaunant po rekonstrukcinės operacijos, atliktos po mastektomijos. Mokslininkė pasakoja, kad po šios operacijos sutriko ne tik pacienčių seksualinis gyvenimas, bet ir kasdieniai socialiniai ryšiai – pavyzdžiui, jos nebegalėjo jausti šilumos ir spaudimo apsikabinant.

„Mano pacientės, kurios žino, kad aš taip pat esu mokslininkė, manęs klausė, ar galėtumėte rasti šios problemos sprendimą?, – pasakoja S. Lindau. – Krūtys yra svarbus seksualinis organas daugeliui moterų ir jų partneriams, o pojūčio praradimas krūtyse kai kurias moteris vargina taip pat, kaip, pavyzdžiui, varpos pojūčio praradimas vyrams“.

Kurdama naująjį bioninį krūties prietaisą, kurį mokslininkai pirmą kartą aprašė 2020 m. straipsnyje žurnale „Frontiers in Neurorobotics“, komanda įkvėpimo sėmėsi iš technologijos, kuri jau buvo sukurta siekiant atkurti pacientų rankų protezų juslumą.

Idėja – po rekonstruotos krūties oda įterpti dirbtinius slėgio jutiklius. Šie jutikliai, stimuliuojami spaudimu, siunčia signalus į po ranka implantuotus elektrodus, kurie savo ruožtu stimuliuoja tarpšonkaulinius nervus. Šie nervai perduoda signalus į smegenis, kur jie interpretuojami kaip pojūtis.

Per ateinančius ketverius su puse metų S. Lindau ir jos komanda planuoja NIH lėšomis atlikti koncepcijos patvirtinimo tyrimą su aštuoniomis pacientėmis, kurioms atlikta mastektomija ir rekonstrukcinė operacija – kad patvirtintų, jog elektrodais galima tiekti elektrą į tarpšonkaulinius nervus.

Tuo pat metu bioinžinieriai kuria dirbtinius slėgio jutiklius iš minkštų, lanksčių polimerinių medžiagų, kurios būtų panašios į krūties audinį, pasakoja Čikagos universiteto molekulinės inžinerijos docentas ir komandos narys Sihongas Wangas. Jie taip pat ieško būdų, kaip užtikrinti, kad jutikliai po implantacijos nesukeltų kenksmingo imuninio atsako.

Jei šios pastangos bus sėkmingos, komanda planuoja sujungti lanksčius jutiklius ir elektrodus į prietaisą, kurį būtų galima išbandyti su pacientais, teigia S. Lindau.

Apskritai, šios pastangos gali būti taikomos ne tik išgyvenusiems krūties vėžį.

„Turime pagrindo manyti, kad mūsų darbas gali būti taikomas daugeliui kitų sveikatos būklių, kai žmonės praranda jutimo funkcijas“, – aiškina mokslininkė.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.