Humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Mindaugas Paknys už darbų ciklą „Pažaislio vienuolyno ir kamaldulių vienuolijos tyrimai (XVII–XIX a.)“. Socialinių mokslų srityje įvertintas Evaldas Kazlauskas už darbų ciklą „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“.
Gamtos mokslų srities laureatais tapo Jūras Banys, Mantas Šimėnas, Jan Macutkevič, Šarūnas Svirskas, Sergejus Balčiūnas, Vidmantas Kalendra, Robertas Grigalaitis už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“ ir Arūnas Jagminas už darbų ciklą „Paklausių nanodarinių formavimo, charakterizavimo ir taikymų tyrimai“.
Medicinos ir sveikatos mokslų srityse Laura Malinauskienė ir Rūta Dubakienė įvertintos už darbų ciklą „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų“ bei Kęstutis Ručinskas, Vilius Janušauskas, Robertas Stasys Samalavičius, Pranas Šerpytis už darbų ciklą „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“.
Technologijos mokslų srityje apdovanotas Antanas Žilinskas už darbų ciklą „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams“.
Lietuvos mokslo premija yra lygi 780 bazinių socialinių išmokų dydžių (42 900 eurų).
LMP laureatų pagerbimo ceremonija bus tiesiogiai transliuojama kovo 5 d. nuo 13 val. per LRT Plius kanalą.
Plačiau apie laureatų darbus:
Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Mindaugo Paknio mokslo darbų cikle „Pažaislio vienuolyno ir kamaldulių vienuolijos tyrimai (XVII–XIX a.)“ orientuojamasi į du svarbius vienuolyno aspektus. Akcentuoti Pažaislio architektūriniai novatoriški sumanymai, nuosekliai atskleista ne tik Pažaislio vienuolyno statybų eiga, paskelbti su statybomis ir dekoravimu susiję istoriniai dokumentai. Taip pat atlikti ne mažiau svarbūs paties vienuolyno bei vienuolių istorijos tyrimai.
Būtent jų stoka kol kas neleido išsamiau pažinti gerai žinomo vienuolyno istorijos ir plačiau suprasti jame saugomų meninių vertybių svarbos. Tyrinėti istorijos šaltiniai (Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Sakartvelo archyvuose) leido atskleisti kamaldulių vienuolių Pažaislyje gyvenimą ir vienuolyno istoriją, suprasti pirmųjų Pažaislio vienuolyno šeimininkų, gyvenusių ir besitvarkiusių čia nuo XVII a. II pusės iki XIX a. I pusės, tradicijas, papročius, liturgiją, kasdienybę. Moksliniai tyrimai skelbti monografijose, studijoje, mokslo straipsniuose ir mokslinėse konferencijose Lietuvoje bei užsienyje.
Psichologijos prof. dr. Evaldo Kazlausko mokslo darbų cikle „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“ analizuojamas Lietuvos gyventojų stresorių, psichologinių traumų, stresinių sutrikimų paplitimas, su stresu ir traumomis susijusių sunkumų atpažinimo bei veiksmingos psichologinės pagalbos galimybės ir iššūkiai. Mokslo darbų cikle pateikiami unikalūs Lietuvos gyventojų stresinių sutrikimų duomenys bei inovatyvių stresinių sutrikimų intervencijų tyrimų rezultatai. Šis ciklas yra reikšmingas indėlis į Lietuvos ir tarptautinius psichologinio streso ir psichotraumatologijos mokslinius tyrimus. Jis turi didelę taikomąją vertę tobulinant psichologinę pagalbą asmenims, patiriantiems su stresu ir traumomis susijusius psichologinius sunkumus.
Dr. Arūno Jagmino darbų cikle „Paklausių nanodarinių formavimo, charakterizavimo ir taikymų tyrimai“ apibendrinti tyrimų rezultatai, gauti 2008–2022 m. Rasti įvairių metalų, puslaidininkių ir hibridinių nanodarinių bei jų tvarkių kolonijų, pasižyminčių naujomis savybėmis, elektrocheminės, terminės ar hidroterminės sintezės būdai. 2019 m. jo darbai įvertinti Lietuvos mokslų akademijos vardine Juozo Matulio premija bei Jimo Kaipo medaliu už geriausią metų publikaciją metalų apdailos kryptyje. Nuo 2008 m. jis yra Europos Komisijos nanomokslų ekspertas, o nuo 2020 m. ir ES Ekspertų komiteto narys.
Prof. habil. dr. Jūro Banio, prof. dr. Manto Šimėno, dr. Jan Macutkevič, dr. Šarūno Svirsko, dr. Sergejaus Balčiūno, dr. Vidmanto Kalendros ir prof. dr. Roberto Grigalaičio mokslo darbų ciklas „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“ skirtas inovatyvių funkcinių medžiagų tyrimams. Šios medžiagos naudojamos pažangiose pramonės srityse, medicinoje ir kitur. Mikrobangų spektroskopijos tyrimų metodų visuma leidžia visapusiškai išsiaiškinti tokių medžiagų makroskopinį dielektrinį atsaką plačiame dažnių intervale, o pasitelkus papildomus elektronų paramagnetinio rezonanso tyrimus galima tirti mikroskopinius reiškinius, nulemiančius unikalias šių medžiagų savybes. Darbų rinkinyje pateikti keleto skirtingų kietųjų medžiagų šeimų mikrobangės spektroskopijos tyrimų rezultatai: perovskito struktūros oksidų, hibridinių junginių (metaloorganinių karkasų, hibridinių perovskitų) bei kompozitų, sudarytų iš polimerinės matricos bei neorganinių intarpų.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorių Rūtos Dubakienės ir Lauros Malinauskienės mokslo darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų“ skirtas maisto ir cheminės alergijos tyrimams ir nagrinėja jų išsivystymo priežastis bei prielaidas nuo kūdikystės iki suaugusiojo gyvenimo. Vykdant šį darbą suformuota ir ištyrinėta Lietuvos alergiškų naujagimių kohorta pagal Europos Sąjungos 6 Bendrosios programos maisto alergijos projektą „EuroPrevall“.
Gauti originalūs duomenys parodė, kad maisto alergija Lietuvoje pasireiškia iki 17 proc. visų kūdikių, o alergija maistui serga 5,6 proc. vaikų. Įrodyta, kad Lietuvos vaikai dažniausiai įsijautrina pienui ir kiaušiniui, rečiau kviečiams, žemės riešutams, sojai. Išsamiai ištirtos aplinkos, mitybos bei kitos priežastys, lemiančios maisto alergijos išsivystymą, alergijos maistui rizikos veiksniai, įvertinti maisto alergijos diagnostikos būdai ir imunologiniai nustatymo metodai. Epidemiologiniai vaikų ir suaugusiųjų maisto alergijos tyrimai „EuroPrevall“ projekte, kuriame dalyvavo 67 partneriai iš 24 šalių, leido Lietuvai atsirasti epidemiologinių alergijos tyrimų žemėlapiuose, reprezentuojant Rytų Europos regioną su jam būdingais kultūriniais, socialiniais aspektais, turinčiais įtakos mitybos įpročiams, maisto alergijos epidemiologinei situacijai šalyje, kartu atskleidžiant ir leidžiant daryti palyginimus tarptautiniu mastu. Atlikti molekuliniai tyrimai parodė, kad sparčiai didėja maisto alergija įvežtiniams maisto produktams, tokiems kaip žemės riešutai, soja, kiviai, persikai ir kiti.
VU Medicinos fakulteto prof. dr. Kęstučio Ručinsko, doc. dr. Viliaus Janušausko, prof. dr. Roberto Stasio Samalavičiaus, prof. dr. Prano Šerpyčio mokslo darbų ciklas „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“, atliktas 2008–2022 metais, nagrinėja pačių sunkiausių ligonių, sergančių širdies nepakankamumu, gydymą pažangiausiomis mechaninėmis trumpalaikėmis (kontrapulsacija intraaortiniu balionėliu, ekstrakorporinė membraninė oksigenacija) ar ilgalaikėmis pagalbinėmis mechaninėmis kraujotakos palaikymo priemonėmis (dirbtiniais skilveliais). Šiame darbe išnagrinėta aktuali mokslo ir praktikos problema, kurios tyrimų rezultatai paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, prisidėjo prie naujausių technologijų įdiegimo, naujų metodikų sukūrimo, tarptautinio bendradarbiavimo plėtros Lietuvoje.
Esminis naujai kuriamų technologijų bei inžinerinių įrenginių pranašumas yra jų efektyvumas, pvz., šiuo metu ypač aktualus energetinis efektyvumas. Siekiant užtikrinti maksimalų efektyvumą, tenka spręsti optimizavimo uždavinius, kurie dažnai būna daugiaekstremalūs, daugiakriteriai, reikalauja daug kompiuterinių išteklių ir todėl sunkiai sprendžiami. Plačiai prieinami optimizacijos algoritmai tokiems uždaviniams netinka. Racionali daugiaekstremalių uždavinių globalaus optimumo paieška neįmanoma be adekvačios teorijos. Mokslo darbų ciklo „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams“ autorius prof. habil. dr. Antanas Žilinskas sukūrė originalią vieno ir daugelio kriterijų globalios optimizacijos teoriją. Remiantis pasiūlyta teorija sukurti algoritmai ir juos realizuojanti programinė įranga. Išspręsti taikomieji bioreaktorių, biojutiklių, aukšto slėgio adsorbcijos sistemos optimalaus projektavimo uždaviniai. Darbo autorius apdovanotas Tarptautinės globaliosios optimizacijos draugijos C. Carathéodory vardo premija (2017).
