Pirmąkart gyvam žmogui persodintas kiaulės inkstas – pacientas sėkmingai sveiksta

Mokslininkai kuria genetiškai modifikuotas kiaules – kad išspręstų problemą, kai transplantacijos operacijoms labai trūksta žmogaus organų. Pastaraisiais metais buvo atlikti keli bandymai su tokiais kiaulių organais. Viename iš jų inkstas buvo prijungtas prie smegenų mirtį patyrusio donoro kūno, o kitame – pacientui, kurio smegenys mirė, buvo atlikta dviguba inksto transplantacija. Be to, 2022 m. vyrui buvo atlikta pirmoji kiaulės širdies transplantacija – tačiau netrukus jis mirė.

 Masačiusetso ligoninės chirurgai pirmą kartą persodino kiaulės inkstą gyvam žmogui.<br> Masačusetso bendrosios ligoninės nuotr.
 Masačiusetso ligoninės chirurgai pirmą kartą persodino kiaulės inkstą gyvam žmogui.<br> Masačusetso bendrosios ligoninės nuotr.
 Masačiusetso ligoninės chirurgai pirmą kartą persodino kiaulės inkstą gyvam žmogui.<br> Masačusetso bendrosios ligoninės nuotr.
 Masačiusetso ligoninės chirurgai pirmą kartą persodino kiaulės inkstą gyvam žmogui.<br> Masačusetso bendrosios ligoninės nuotr.
 Masačiusetso ligoninės chirurgai pirmą kartą persodino kiaulės inkstą gyvam žmogui.<br> Masačusetso bendrosios ligoninės nuotr.
 Masačiusetso ligoninės chirurgai pirmą kartą persodino kiaulės inkstą gyvam žmogui.<br> Masačusetso bendrosios ligoninės nuotr.
 Masačiusetso ligoninės chirurgai pirmą kartą persodino kiaulės inkstą gyvam žmogui.<br> Masačusetso bendrosios ligoninės nuotr.
 Masačiusetso ligoninės chirurgai pirmą kartą persodino kiaulės inkstą gyvam žmogui.<br> Masačusetso bendrosios ligoninės nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 22, 2024, 9:26 AM

O dabar Masačiusetso ligoninės chirurgai pirmą kartą persodino kiaulės inkstą gyvam žmogui. 62 metų pacientas Richardas Slaymanas po kovo 16 d. atliktos keturias valandas trukusios operacijos sėkmingai sveiksta ir tikimasi, kad netrukus jis bus išrašytas, teigiama ligoninės pranešime.

„Supratau, kad tai ne tik būdas padėti man, bet ir suteikti vilties tūkstančiams žmonių, kuriems reikia transplantacijos, kad išgyventų“, – teigia R. Slaymanas.

R. Slaymanas iš Veimuto sirgo antrojo tipo diabetu ir turi aukštą kraujospūdį, septynerius metus buvo dializuojamas, kol 2018 m. jam buvo atlikta žmogaus inksto transplantacija. Tačiau po penkerių metų persodintas organas parodė degradacijos požymių. 2023 m. vėl buvo pradėtos dializės, kurios sukėlė rimtų komplikacijų, ir kurioms valdyti reikėjo reguliariai lankytis ligoninėje.

„Žmogaus inksto jam būtų tekę laukti penkerius-šešerius metus. Jis nebūtų galėjęs to išgyventi“, – laikraščiui „The New York Times“ sakė Masačusetso ligoninės nefrologijos skyriaus vedėjo pavaduotojas ir pagrindinis paciento inkstų gydytojas dr Winfredas Williamsas. Jis nebūtų galėjęs to išgyventi“, – laikraščiui „The New York Times“ sakė Masačusetso ligoninės nefrologijos skyriaus vedėjo pavaduotojas ir pagrindinis paciento inkstų gydytojas dr. Winfredas Williamsas.

R. Slaymanui atsirado galimybė gauti kiaulės inkstą – todėl aptaręs su gydytojais galimą procedūros riziką, jis sutiko su operacija.

Inkstas buvo gautas iš biotechnologijų bendrovės „eGenesis“, kuri kuria su žmonėmis suderinamus dirbtinai sukurtus organus. Įmonė naudoja garsiąją genų redagavimo sistemą CRISPR, kad pakoreguotų kiaulių genus.

Kad šie organai būtų tinkami žmonėms, mokslininkai pašalino tris genus, susijusius su angliavandenių – arba cukrų – gamyba, kuriuos žmogaus imuninė sistema atakuoja. Be to, jie pridėjo septynis žmogaus genus, padedančius išvengti su imunitetu susijusių domino efektų, galinčių sukelti transplantato atmetimą. Galiausiai, pasak „eGenesis“, jie išjungė virusinės DNR fragmentus, vadinamus endogeniniais retrovirusais, esančius kiaulių genomuose, kurie nekenkia kiaulėms, bet gali pakenkti žmonėms.

Iš viso mokslininkai kiaulių DNR modifikavo 69 kartus, pranešė CNN.

Atliekant transplantacijos procedūrą R. Slaymanui buvo skirti du antikūnų preparatai, padedantys išvengti organo atmetimo, taip pat imunitetą slopinantys vaistai. Akivaizdi procedūros sėkmė teikia vilties, kad tokios transplantacijos vieną dieną galėtų būti įprastos.

„Tikimės, kad dializė taps atgyvena“, – „The Washington Post“ teigė „Mass General“ ligoninės inkstų transplantacijos skyriaus medicinos direktorius dr. Leonardo Riella.

R. Slaymano operacija „taip pat yra potencialus proveržis sprendžiant vieną iš sunkiai sprendžiamų mūsų srities problemų, t. y. nevienodas etninių mažumų pacientų galimybes gauti inkstų transplantaciją dėl itin didelio donorų organų trūkumo ir kitų sisteminių kliūčių“, – ligoninės pareiškime cituojamas W. Williamsas.

„Dėl šios technologinės pažangos gausus organų tiekimas gali padėti pasiekti sveikatos lygybę ir pasiūlyti geriausią inkstų nepakankamumo sprendimą – gerai funkcionuojantį inkstą – visiems pacientams, kuriems jo reikia“, – sako jis.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: esminiai pokyčiai Vilniaus oro uoste